Pogimdyminė depresija ir susiję rizikos veiksniai

Santrauka

Tyrimo tikslas. Įvertinti pogimdyminės depresijos simptomų dažnį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose gimdžiusioms pacientėms, naudojant Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę, ir išanalizuoti, kurie veiksniai susiję su pogimdyminės depresijos simptomų rizika. Tyrimo metodai. 2023 m. spalio gruodžio mėn. atlikta anoniminė anketinė apklausa Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos skyriuje. Moterims 1–3 parą po gimdymo buvo pateikta anketa ir 10 klausimų Edinburgo pogimdyminės depresijos skalės klausimynas. Praėjus 1 mėn. po gimdymo tiriamosios dar kartą užpildė Edinburgo pogimdyminės depresijos skalės klausimyną elektroniniu būdu. Rezultatai. Po gimdymo apie 13,4 proc. moterų pasireiškė vidutiniai, o 14 proc. – stiprūs pogimdyminės depresijos simptomai. Praėjus 1 mėn. po gimdymo, 8 proc. moterų depresijos simptomų pasireiškimo intensyvumas buvo vidutinis, o 27,6 proc. – stiprus. Nustatyta, kad pirmas nėštumas ir gimdymas, jaunesnis amžius, depresija nėštumo laikotarpiu, anksčiau buvusi depresija, psichikos sveikatos sutrikimai šeimoje, daugiavaisis nėštumas, naujagimio sveikatos sutrikimai yra susiję su stipresniu pogimdyminės depresijos simptomų pasireiškimu, o pasitenkinimas santykiais su partneriu – mažesniu. Išvados. Apie trečdaliui tyrime dalyvavusių moterų nustatyti vidutiniai arba stiprūs depresijos simptomai iškart po gimdymo ir praėjus 1 mėn. po gimdymo. Nustatyti pogimdyminės depresijos rizikos veiksniai: pirmas nėštumas ir gimdymas, jaunesnis amžius, depresija nėštumo laikotarpiu, anksčiau buvusi depresija, psichikos sveikatos sutrikimai šeimoje, daugiavaisis nėštumas, naujagimio sveikatos sutrikimai.