Lietuvos jaunimo požiūrio į lytinį švietimą kaita: vienmomentinis skerspjūvio tyrimas

Guoda Buržinskienė; Deimantė Gervytė; Gabija Kazanovienė; Algirdas Jaras; Kristina Jarienė

doi:10.37499/LAG.1669

Guoda Buržinskienė Department of Obstetrics and Gynaecology, Lithuanian University of Health Sciences
Deimantė Gervytė Faculty of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences
Gabija Kazanovienė Faculty of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences
Algirdas Jaras Department of Psychiatry, Lithuanian University of Health Sciences
Kristina Jarienė Department of Obstetrics and Gynaecology, Lithuanian University of Health Sciences

Reikšminiai žodžiai: lytinis ugdymas, reprodukcinė sveikata, jaunimas, socialiniai tinklai

Santrauka

Tyrimo tikslas. Įvertinti lytinio švietimo prieinamumo ir informacijos gavimo pasirinkimų pokyčius tarp 14–29 metų Lietuvos jaunimo 2017–2023 m. laikotarpiu. Metodai. Anoniminė internetinė apklausa buvo platinama el. paštu ir per „Facebook“ 20 universitetų, 23 kolegijų studentų ir 517 mokyklų moksleivių taryboms Lietuvoje. Rezultatai. 1 371 respondentas (49,2 proc.) nurodė, kad mokykloje buvo vedamos lytinio švietimo pamokos, o 1 308 (46,9 proc.) buvo kalbėjęsi su tėvais apie reprodukcinę sveikatą. Moterys žymiai dažniau nei vyrai teigė dalyvavusios pamokose ir kalbėjusios šia tema su šeimos nariais (p < 0,05). Labiausiai pageidaujami informacijos gavimo būdai buvo informaciniai filmai (57,8 proc. 2017 m., palyginti su 61,8 proc. 2023 m.; p = 0,017) ir socialiniai tinklai (35,3 proc. 2017 m., palyginti su 50,2 proc. 2023 m.; p < 0,001). Pasirinkimai skyrėsi priklausomai nuo išsilavinimo lygio ir lyties. Apibendrinant, pasitenkinimas mokyklos teikiamo lytinio švietimo kokybe išliko žemas ir per tiriamą laikotarpį nepagerėjo. Išvados. Didelei daliai Lietuvos jaunimo vis dar nėra suteikiamas visapusiškas lytinis švietimas nei mokykloje, nei namuose. Vis didesnę reikšmę įgyja skaitmeninės platformos kaip pirminiai seksualinės sveikatos informacijos šaltiniai.