Augančios teratomos sindromo diagnostikos ir gydymo iššūkiai

Roberta Magilevičiūtė; Margarita Montrimaitė; Evelina Šidlovska; Rūta Čiurlienė

doi:10.37499/LAG.1674

Roberta Magilevičiūtė LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinika
Margarita Montrimaitė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas Nacionalinis vėžio centras
Evelina Šidlovska Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas Valstybinis patologijos centras
Rūta Čiurlienė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas Nacionalinis vėžio centras

Reikšminiai žodžiai: augančios teratomos sindromas, germinogeniniai navikai, BEP chemoterapija, kiaušidžių vėžys

Santrauka

Augančios teratomos sindromas (ATS) – tai reta klinikinė būklė, kuri pasireiškia pacientams, sergantiems piktybiniais germinacinių ląstelių navikais. Sindromui būdingas navikinių darinių augimas chemoterapijos
metu arba po jos, esant serologinių vėžio žymenų normalizacijai. Žinojimas apie šią būklę, tinkamas paradoksinės ligos reakcijos į chemoterapiją atpažinimas bei optimali citoredukcija yra trys pagrindiniai veiksniai, kurie lemia gydymo sėkmę. Straipsnyje pateikiama germinogeninių navikų klasifikacija, svarbiausi patogenezės, klinikinės diagnostikos, gydymo parinkimo aspektai bei pristatomi du ATS klinikiniai atvejai.