Naujagimių vėjaraupiai. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

Rūta Einikytė; Živilė Sabonytė-Balšaitienė; Ingrida Pilypienė; Diana Ramašauskaitė; Jelena Volochovič

doi:10.37499/LAG.632

Rūta Einikytė VU MF Akušerijos ir ginekologijos klinika
Živilė Sabonytė-Balšaitienė VU MF Akušerijos ir ginekologijos klinika, VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centras
Ingrida Pilypienė VU MF Vaikų ligų klinika, VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centras
Diana Ramašauskaitė VU MF Akušerijos ir ginekologijos klinika, VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centras
Jelena Volochovič VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centras

Reikšminiai žodžiai: naujagimių vėjaraupiai, nėštumas

Santrauka

Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, kurios sukėlėjas yra žmogaus herpes virusas, vadinamas Varicella zoster virusu (VZV) ir priklausantis Herpes viridae šeimai [1]. Didžiausią pavojų šis virusas sukelia nėščiosioms ir asmenims, kurių imunitetas nusilpęs. Nustatyta, kad nėštumo laikotarpiu vėjaraupiais suserga 2–3 iš 10 000 nėščiųjų [2]. Nėščiosioms po 16 nėštumo savaitės, ypač trečią nėštumo trečdalį, komplikuotų vėjaraupių rizika yra dar didesnė nei kitiems suaugusiems asmenims. VZV infekcija nėštumo laikotarpiu siejama su tokiomis komplikacijomis kaip pneumonija, įgimtu vėjaraupių sindromu ir naujagimių vėjaraupiais. Straipsnyje pristatomas klinikinis nėščiosios ir naujagimio vėjaraupių atvejis bei literatūros apžvalga.