Naujagimių Volfo-Parkinsono-Vaito sindromas. Literatūros apžvalga ir klinikinis atvejis

Justinas Perminas; Kornelija Burbaitė; Eglė Lysovienė; Tomas Lūža

doi:10.37499/LAG.670

Justinas Perminas LSMU Medicinos akademija
Kornelija Burbaitė LSMU Medicinos akademija
Eglė Lysovienė Regioninė Telšių ligoninė
Tomas Lūža Regioninė Telšių ligoninė

Reikšminiai žodžiai: Volfo-Parkinsono-Vaito sindromas, naujagimių tachikardija, elektrokardiograma

Santrauka

Volfo-Parkinsono-Vaito sindromas – tai reta būklė, kuri gali būti įgimta ir įgyta. Sindromas vaikams pasireiškia dviem pikais – naujagimystėje ir 8–12 metų amžiaus. Straipsnyje aptariama literatūros apžvalga apie Volfo-Parkinsono-Vaito sindromo etiologiją, kliniką, diagnostiką, diferencinę diagnostiką, gydymą bei baigtis. Papildomai pristatomas klinikinis atvejis, kai po skubios cezario pjūvio operacijos, atliktos dėl nestabilios vaisiaus būklės, gimusiam naujagimiui po gimimo stebėta ryški tachikardija bei blogėjanti būklė.