Lietuvos akušerija ir ginekologija

Svarbiausios lytinės sveikatos temos jaunimui Lietuvoje

2025-04-14T04:49:38+03:00

Tyrimo tikslas. Ištirti Lietuvos jaunimo (14–29 metų) lytinės sveikatos temų aktualumo pokyčius 2017 ir 2023 m. Metodai. Internetinė apklausa, išplatinta el. paštu ir „Facebook“ platformoje, įtraukiant 20 universitetų, 23 kolegijų studentų ir 517 mokyklų mokinių atstovybes. Rezultatai. Tyrime iš viso dalyvavo 3 530 respondentų. 2017 m. populiariausia tema tarp vyrų buvo „apsilankymas pas urologą“ (67,3 proc.), o 2023 m. – „lytinis aktas“ (63,0 proc.) (p < 0,001). Moterims aktualiausia tema išliko „apsilankymas pas ginekologą“, kurios populiarumas išaugo nuo 64,0 proc. 2017 m. iki 68,2 proc. 2023 m. (p < 0,001). „Kontracepcijos“ tema taip pat domino moteris panašiu mastu tiek 2017 m. (59,4 proc.), tiek 2023 m. (57,4 proc.) (p > 0,05). Lytiniai santykiai išliko populiariausia tema tiek tarp moksleivių, tiek tarp studentų abiem laikotarpiais. Išvados. Nors tam tikrų temų aktualumas pasikeitė, tačiau pagrindinė tema – „lytinis aktas“ – išliko aktualiausia tiek 2017, tiek 2023 m.

Policistinių kiaušidžių sindromo bei jo sąlygotų simptomų sąsajos su depresijos simptomais

2025-04-14T04:49:36+03:00

Tyrimo tikslas. Įvertinti policistinių kiaušidžių sindromui (PKS) būdingų simptomų sąsajas su depresijos simptomų pasireiškimu PKS sergančioms ir sveikoms moterims. Metodai. Atliktas anoniminis kiekybinis anketinis tyrimas. Jame dalyvavo lietuviškai suprantančios, vyresnės nei 18 metų, sveikos ir PKS sergančios moterys. Analizuoti 621 respondentės (229 PKS sergančių ir 392 sveikų moterų) duomenys. Visos tyrimo dalyvės užpildė PHQ-9. Rezultatai. Tirtų moterų depresijos simptomų išreikštumas stipriausiai koreliavo su nevaisingumu (Kramerio V = 0,17, p < 0,001), odos problemomis (V = 0,16, p < 0,001) ir mėnesinių ciklo sutrikimais (V = 0,14, p = 0,002). Sveikos moterys reikšmingai dažniau surinko minimaliems arba menkai išreikštiems depresijos simptomams būdingus PHQ-9 balus. PKS sergančios moterys reikšmingai dažniau lankėsi pas psichikos sveikatos specialistus (76,9 proc., palyginti su 45,9 proc., p < 0,001), dažniau skundėsi miego sutrikimais (78,6 proc., palyginti su 75,3 proc., p = 0,001) ir nuovargiu (96,5 proc., palyginti su 92,1 proc., p < 0,001). PKS sergančios moterys taip pat dažniau išsakė mintis apie mirtį arba savęs žalojimą (30,1 proc., palyginti su 22,2 proc., p = 0,001). Žalingi įpročiai neturėjo reikšmingo ryšio su depresijos simptomų išreikštumu PKS sergančių moterų grupėje, tačiau kontrolinėje grupėje rūkymas siejosi su sunkesniais depresijos simptomais (p = 0,001). Išvados. Tirtų moterų depresijos simptomai tiesiogiai koreliavo su nevaisingumu, odos problemomis ir mėnesinių ciklo sutrikimais, tačiau PKS sergančios moterys statistiškai reikšmingai dažniau lankėsi pas psichikos sveikatos specialistus.

Ūminis šlapimo susilaikymas nėštumo laikotarpiu. Diagnostikos ir gydymo rekomendacijos

2025-04-14T04:49:34+03:00

Ūminis šlapimo susilaikymas nėštumo laikotarpiu yra reta būklė, dažniausiai susijusi su retroversine gimdos padėtimi ir pasireiškianti pirmąjį nėštumo trečdalį. Šis sutrikimas gali paveikti tiek emocinę, tiek fizinę moters būklę, todėl būtina greita diagnostika ir gydymas, siekiant išvengti ilgalaikių pasekmių moters sveikatai ir vaisiaus būklei. Šiame straipsnyje pateikiamas ūminio šlapimo susilaikymo nėštumo pradžioje klinikinis atvejis, apžvelgiama mokslinė literatūra ir aptariamos diagnostikos bei gydymo rekomendacijos.

III–IV laipsnio tarpvietės plyšimų gimdymo metu vėlyvosios komplikacijos moterims. Literatūros apžvalga

2025-04-14T04:49:32+03:00

Tyrimo tikslas. Apžvelgti dažniausias III–IV laipsnio tarpvietės plyšimų ilgalaikes pasekmes, jų paplitimą ir gydymo principus. Tyrimo metodai. Atlikta 2013–2023 m. mokslinių publikacijų analizė, naudojant „PubMed“ informacijos paieškos sistemą ir vartojant reikšminius žodžius. Rezultatai. Moterys, patyrusios III IV laipsnio tarpvietės plyšimus, dažniau susidūrė su lytinės funkcijos sutrikimais ir ilgiau jautė tarpvietės skausmą nei moterys, nepatyrusios šių plyšimų. Beveik trečdalis moterų skundėsi šlapimo nelaikymu, o daugiau nei pusė – išmatų ir dujų nelaikymu. Taip pat dažniau pastebėtas dubens organų nusileidimas vėlesniais gyvenimo metais. Išvados. III–IV laipsnio tarpvietės plyšimai yra siejami su skausmingais lytiniais santykiais, tarpvietės skausmu, šlapimo, išmatų bei dujų nelaikymu ir dubens organų nusileidimu.

Gimdymo natūraliais takais ir planinės cezario pjūvio operacijos artimosios išeitys motinai

2025-04-14T04:49:30+03:00

Tyrimo tikslas. Apžvelgti mokslinę literatūrą, kurioje lyginamos gimdymo natūraliais takais ir planinės cezario pjūvio operacijos ankstyvosios komplikacijos motinos sveikatai. Metodai. Į literatūros apžvalgą įtraukti šeši atviros prieigos, visateksčiai moksliniai straipsniai, publikuoti anglų kalba 2015–2024 m., atitinkantys atrankos kriterijus: vienvaisis nėštumas, savalaikis gimdymas, vaisiaus galvinė pirmeiga, normalus gimdymas natūraliais takais ir planinė cezario pjūvio operacija. Rezultatai. Planinė cezario pjūvio operacija siejama su didesne kraujavimo po gimdymo, infekcijų, plaučių embolijos ir ilgesnio moters sveikimo laikotarpio po gimdymo rizika. Gimdymas natūraliais takais didina epiziotomijos ir tarpvietės plyšimo tikimybę. Išvados. Tiek gimdymas natūraliais takais, tiek planinė cezario pjūvio operacija turi pasekmių motinos sveikatai. Moteris, pageidaujančias atlikti cezario pjūvio operaciją, būtina informuoti apie cezario pjūvio operacijos ir gimdymo natūraliais takais naudą bei galimą riziką.

Masyvi vaisiaus transfuzija motinai. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

2025-04-14T04:49:24+03:00

Masyvi vaisiaus transfuzija motinai – reta būklė, kai didelis vaisiaus kraujo kiekis patenka į motinos kraujotaką. Straipsnyje pateikiamas klinikinis atvejis, aptariami pacientės bei naujagimio gydymo savitumai. Taip pat pateikiama literatūros apžvalga apie vaisiaus transfuzijos motinai rizikos veiksnius, diagnostiką ir gydymą.

Nekrotizuojantis fascitas po operacijos

2025-04-14T04:49:22+03:00

Nekrozuojantis fascitas – tai reta, greitai progresuojanti ir gyvybei pavojinga minkštųjų audinių infekcija, dažnai sukelianti septines komplikacijas. Ligos paplitimas įvairiose šalyse svyruoja nuo vieno iki keturių atvejų 100 000 gyventojų, o mirtingumas gali siekti nuo 12,1 proc. iki 76 proc. Šios būklės diagnostika sudėtinga dėl nespecifinių simptomų, todėl gydymo sėkmė priklauso nuo ankstyvos chirurginės intervencijos, plataus spektro antibiotikų terapijos ir intensyvios priežiūros. Šiame straipsnyje aprašomas retas pooperacinio nekrozuojančio fascito atvejis, kai infekcija išsivystė po laparotominės histerektomijos. Klinikinis atvejis rodo šios infekcijos sudėtingumą ir pabrėžia ankstyvos diagnostikos bei agresyvaus gydymo svarbą siekiant išvengti sunkių komplikacijų ir mirtingumo. Pacientės būklė sėkmingai stabilizuota taikant daugiadalykį gydymo metodą, o ilgalaikės sveikatos būklės stabilumas patvirtina taikytų priemonių veiksmingumą. Šis atvejis pabrėžia ankstyvos diagnostikos, tinkamo gydymo ir daugiadalykės priežiūros svarbą valdant nekrozuojančio fascito rizikas.

Vulvos sklerozuojančios ir atrofinės kerpligės sąsajos su žmogaus papilomos viruso infekcija ir vulvos intraepiteline neoplazija

2025-04-14T04:49:20+03:00

Vulvos sklerozuojanti ir atrofinė kerpligė – tai lėtinė uždegiminė odos ir gleivinių dermatozė, galinti sukelti vulvos pažeidimus ir pabloginti gyvenimo kokybę. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra plokščios, dramblio kaulo spalvos dėmės, deginantis niežulys, skausmas, nedidelis paraudimas, dizurija bei dispareunija. Ši liga gali būti susijusi su žmogaus papilomos viruso infekcija ir gali padidinti vulvos vėžio riziką. Straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis, aptariami vulvos sklerozuojančios ir atrofinės kerpligės požymiai, patogenezė, klinikiniai simptomai, gydymo galimybės bei sąsajos su žmogaus papilomos viruso infekcija ir vulvos intraepiteline neoplazija.

Gimdos lejomioma 15 metų amžiaus pacientei. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

2025-04-14T04:49:28+03:00

Gimdos lejomiomos yra gerybiniai augliai, susidarę iš lygiųjų raumenų ląstelių. Iki 18 metų amžiaus gimdos miomos nustatomos labai retai (iki 0,5 proc.). Paauglystėje gimdos miomos dažniausiai sukelia simptomus ir neretai gali sukelti diagnostinių bei gydymo iššūkių. Šiame straipsnyje pateikiamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose nustatytos ir gydytos didelės gimdos miomos atvejis 15 metų amžiaus pacientei.

Konservatyvaus patologinio placentos prisitvirtinimo gydymo galimybės Lietuvoje: telemedicinos svarba

2025-04-14T04:49:26+03:00

Patologinio placentos prisitvirtinimo priežiūra ir gydymas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis didelių sveikatos priežiūros išteklių ir patyrusios daugiadalykės gydytojų specialistų komandos. Iki šiol Lietuvoje nėra patvirtintos konservatyvios chirurginės metodikos, taikomos patologinio placentos prisitvirtinimo atvejais. Straipsnyje pristatomi keturi gimdą išsaugančių operacijų atvejai, kai buvo diagnozuotas placentos priaugimas arba įaugimas, ir sėkmingai atliktos operacijos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, naudojant telemedicinos priemones ir bendradarbiaujant su specialistais iš kito žemyno. Daugiadalykės specialistų komandos susirinkimo metu aptarta konservatyvios chirurginės technikos teorinė dalis, atlikimo etapai pagal užsienio specialistų patirtį ir naujos gimdą išsaugančios operacijos galimybės, remiantis placentos prisitvirtinimo vietos topografine klasifikacija. Prieš operaciją, gavus pacienčių rašytinį sutikimą, konsultacijas teikė užsienio kolegos, analizuodami ultragarsinio tyrimo vaizdus. Operacijos metu tiesioginės telemedicinos priemonėmis atliktas chirurginis placentos prisitvirtinimo stadijavimas ir numatoma planuojama operacijos apimtis. Visais atvejais gimdą išsauganti operacija buvo sėkminga. Telemedicinos taikymas gali padėti diegti naujas chirurgines technikas ligoninėse, kuriose patologinio placentos prisitvirtinimo atvejais standartinis gydymo metodas iki šiol buvo histerektomija.

Išvyka į tarptautinės patologinio placentos prisitvirtinimo organizacijos susitikimą bei praktinius mokymus Nyderlanduose

2025-04-14T04:48:02+03:00

Aštuntasis vaisiaus intervencijų kursas

2025-04-14T04:48:03+03:00

Sveikiname

2025-04-14T04:48:03+03:00

Įspūdžiai iš pirmosios kiaušidžių biologijos konferencijos

2025-04-14T04:50:52+03:00

LAGD naujienos

2025-04-14T04:48:03+03:00

LAGD kronika. Akademikui prof. Pranui Mažyliui (1885–1966 m.) – 140 metų

2025-04-14T04:51:12+03:00

Redakcijos skiltis

2025-04-14T11:31:21+03:00