Lietuvos akušerija ir ginekologija

Pogimdyminė depresija ir gimdymo patirtys: gimdymo būdo bei epidurinės nejautros reikšmė pogimdyminės depresijos atsiradimui

2025-06-30T04:54:15+03:00

Tyrimo tikslas. Įvertinti gimdymo būdo, medicininių intervencijų ir epidurinės nejautros įtaką pogimdyminės depresijos išsivystymui. Metodai. Atlikta literatūros apžvalga. Straipsnių paieška vykdyta „PubMed“, „ScienceDirect“ ir „Wiley online library“ duomenų bazėse. Taikant PRISMA atrankos kriterijus, į analizę įtrauktos aštuonios publikacijos. Rezultatai. Šešiuose straipsniuose nagrinėta gimdymo būdo įtaka pogimdyminės depresijos atsiradimui. Vieningai sutariama, kad didžiausią pogimdyminės depresijos riziką kelia skubioji cezario pjūvio operacija (CPO), o gimdymas natūraliais takais be sužadinimo šią riziką mažina. Planinės CPO atveju rezultatai buvo nevienareikšmiai: moterims, kurioms iki gimdymo nepasireiškė jokie psichikos sveikatos sutrikimai, planinė CPO didino pogimdyminės depresijos riziką, o toms, kurioms iki gimdymo diagnozuota depresija arba nerimo sutrikimai, planinė CPO šią riziką mažino. Remiantis dviejų publikacijų duomenimis, epidurinė nejautra taip pat siejama su mažesne pogimdyminės depresijos rizika. Išvados. Mažiausia pogimdyminės depresijos rizika nustatyta toms moterims, kurioms iki gimdymo nediagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai, kurios gimdė natūraliais takais be intervencijų ir pasirinko epidurinę nejautrą. Moterims, kurios iki gimdymo sirgo depresija, mažiausia rizika siejama su planine CPO. Didžiausią pogimdyminės depresijos riziką kelia skubi CPO.

Lietuvos jaunimo požiūrio į lytinį švietimą kaita: vienmomentinis skerspjūvio tyrimas

2025-06-30T02:13:19+03:00

Tyrimo tikslas. Įvertinti lytinio švietimo prieinamumo ir informacijos gavimo pasirinkimų pokyčius tarp 14–29 metų Lietuvos jaunimo 2017–2023 m. laikotarpiu. Metodai. Anoniminė internetinė apklausa buvo platinama el. paštu ir per „Facebook“ 20 universitetų, 23 kolegijų studentų ir 517 mokyklų moksleivių taryboms Lietuvoje. Rezultatai. 1 371 respondentas (49,2 proc.) nurodė, kad mokykloje buvo vedamos lytinio švietimo pamokos, o 1 308 (46,9 proc.) buvo kalbėjęsi su tėvais apie reprodukcinę sveikatą. Moterys žymiai dažniau nei vyrai teigė dalyvavusios pamokose ir kalbėjusios šia tema su šeimos nariais (p < 0,05). Labiausiai pageidaujami informacijos gavimo būdai buvo informaciniai filmai (57,8 proc. 2017 m., palyginti su 61,8 proc. 2023 m.; p = 0,017) ir socialiniai tinklai (35,3 proc. 2017 m., palyginti su 50,2 proc. 2023 m.; p < 0,001). Pasirinkimai skyrėsi priklausomai nuo išsilavinimo lygio ir lyties. Apibendrinant, pasitenkinimas mokyklos teikiamo lytinio švietimo kokybe išliko žemas ir per tiriamą laikotarpį nepagerėjo. Išvados. Didelei daliai Lietuvos jaunimo vis dar nėra suteikiamas visapusiškas lytinis švietimas nei mokykloje, nei namuose. Vis didesnę reikšmę įgyja skaitmeninės platformos kaip pirminiai seksualinės sveikatos informacijos šaltiniai.

Nėščiųjų žinios apie keliavimą nėštumo laikotarpiu ir keliavimo įpročiai

2025-06-30T02:13:16+03:00

Tyrimo tikslas. Įvertinti nėščiųjų keliavimo įpročius ir jų žinias apie kelionių metu galimus pavojus nėštumo laikotarpiu. Metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas, taikant anoniminę anketinę apklausą. Tyrime dalyvavo 103 nėščiosios, kurios buvo hospitalizuotos Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriuje arba lankėsi Nėščiųjų ir gimdyvių priimamajame. Duomenys analizuoti naudojant SPSS programinę įrangą, taikant dažnių analizę ir chi kvadrato (χ2) testą (p < 0,05). Rezultatai. Nėštumo laikotarpiu keliavo 52 proc. respondenčių. Net 82 proc. jų teigė žinojusios apie kelionių pavojus, o 47 proc. prieš kelionę pasikonsultavo su gydytoju. Dažniausi keliavimo motyvai – poilsis ir artimųjų lankymas. Nors dauguma apklaustųjų nurodė žinančios apie giliųjų venų trombozės profilaktikos priemones, tokias kaip kompresinių kojinių dėvėjimas arba fiziniai pratimai kas 30 min., šios rekomendacijos realiai taikomos retai. Išvados. Dauguma nėščiųjų yra informuotos apie galimus pavojus keliaujant nėštumo laikotarpiu, tačiau giliųjų venų trombozės profilaktikos žinios dažnai nėra praktiškai taikomos.

Gimdymo baigtys po vienos cezario pjūvio operacijos: retrospektyvioji rizikos veiksnių ir akušerinių baigčių analizė

2025-06-30T05:10:14+03:00

Tyrimo tikslas. Įvertinti nėštumo ir gimdymo baigtis bei jas lemiančius veiksnius po vienos cezario pjūvio operacijos (CPO). Metodai. Atliktas retrospektyvusis tyrimas, į kurį buvo įtrauktos moterys, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. gimdžiusios po vienos CPO. Analizuotos nėštumo komplikacijos, gimdymo eiga, komplikacijos gimdymo metu ir naujagimių būklė. Rezultatai. Išanalizuota 414 atvejų. Pirmą grupę sudarė 253 moterys (61,1 proc.), kurios po vienos CPO sėkmingai pagimdė natūraliais takais. Antra grupė – 161 moteris (38,9 proc.), kuriai gimdymas užbaigtas pakartotine CPO. Moterys, kurios buvo gimdžiusios natūraliais takais prieš pirmąją CPO (n = 30 ir n = 5, p = 0,002) arba po jos (n = 61 ir n = 10, p < 0,001), dažniau sėkmingai pagimdė natūraliai. Naujagimiai, gimę natūraliais takais, pagal Apgar skalę po 1 ir 5 min. įvertinti aukštesniais balais nei tie, kurie gimė po skubios pakartotinės CPO. Išvados. Gimdymo baigtis po vienos anksčiau atliktos CPO lemia ankstesni gimdymai natūraliais takais ir savaiminė gimdymo veikla. Didesnis komplikacijų dažnis nustatytas moterims, kurioms atlikta skubi pakartotinė CPO.

Nėščiųjų požiūris į dirbtinį intelektą bei jo naudojimą gimdymo metu vertinant kardiotokogramas

2025-06-30T02:13:12+03:00

Tyrimo tikslas. Įvertinti nėščiųjų požiūrį į dirbtinio intelekto (DI) naudojimą gimdymo metu vertinant kardiotokogramas (KTG). Metodai. Naudota originali autorių sukurta anoniminė anketa, kurią sudaro 21 klausimas. Anketa paskelbta internetinėje svetainėje www.apklausa.lt. Atspausdinta anketa bei sukurti QR kodai su aktyvia nuoroda į apklausos internetinę svetainę dalyti Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Rezultatai. Iš viso tyrime dalyvavo 358 respondentės. Aukštesnio išsilavinimo bei jaunesnės nėščiosios statistiškai reikšmingai dažniau teigė žinančios, kas yra DI ir apie galimybę jį pritaikyti medicinos srityje. Daugiau nei pusė respondenčių (64,8 proc., n = 232) nesutinka, kad ateityje gydytojų darbą perims DI bei gydytojai taps priklausomi nuo kompiuterinių sistemų ir dėl to blogės jų darbo kokybė. Dauguma apklaustų moterų (78,2 proc., n = 280) sutiko, kad gimdymo metu jų KTG vertintų gydytojas, naudodamasis DI. Nustatytas stiprus respondenčių pasitikėjimas gydytojais – 88,3 proc. (n = 316) apklaustųjų teigia, kad gimdymo metu taikant DI KTG duomenims vertinti galutinę išvadą patvirtinti turėtų gydytojas. Išvados. Jaunesnės bei aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys yra geriau informuotos apie DI ir jo pritaikymo galimybes medicinos srityje. Respondentės sutinka, kad DI daro pažangą medicinos srityje, o jo panaudojimas gimdymo metu vertinant KTG duomenis galėtų palengvinti gydytojo kasdienį darbą, tačiau jos nemano, kad ateityje gydytojų darbą perims DI. Didžioji dalis nėščiųjų sutiktų, kad gimdymo metu jų KTG vertintų gydytojas, naudodamasis DI. Analogiški ir kitų šalių pacientų apklausų rezultatai: respondentai sutinka, kad DI yra naudingas įrankis, kai naudojamas kaip pagalbinė priemonė, tačiau galutinius sprendimus turėtų priimti gydytojas.

Tarpvietės III arba IV laipsnio plyšimai po gimdymo: ilgalaikė priežiūra ir dubens dugno raumenų funkcijos atkūrimas

2025-06-30T05:14:01+03:00

III ir IV laipsnio akušeriniai analinio sfinkterio pažeidimai (OASIS) – sudėtinga gimdymo komplikacija, sukelianti reikšmingų iššūkių klinikinėje praktikoje ir ilgalaikėje moters sveikatos priežiūroje po gimdymo. Straipsnyje pristatomi du klinikiniai atvejai, išryškinantys ilgalaikės pogimdyminės priežiūros ir kompleksinės dubens dugno reabilitacijos svarbą. Aptariamos OASIS priežiūros gairės Lietuvoje ir užsienyje, pabrėžiant ankstyvos uroginekologinės bei reabilitacinės pagalbos būtinybę. Taip pat pabrėžiama tarpdisciplininio požiūrio nauda, siekiant sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką ir pagerinti moters fizinę bei emocinę sveikatą.

Šlapimo nelaikymo valdymo metodai po gimdymo

2025-06-30T02:13:08+03:00

Šlapimo nelaikymas po gimdymo yra dažnas sutrikimas, galintis reikšmingai paveikti moters fizinę ir emocinę savijautą. Šiame straipsnyje pateikiama mokslinės literatūros analizė, daugiausia remiantis 2014 2024 m. publikacijomis, papildomai įtraukiant ankstesnius reikšmingus šaltinius. Nustatyta, kad dubens dugno raumenų treniruotės yra pagrindinis konservatyvus gydymo metodas, tačiau kompleksinių priemonių, tokių kaip akupresūra, akupunktūra, biologinio grįžtamojo ryšio terapija (angl. biofeedback) arba elektrostimuliacija, taikymas gali reikšmingai padidinti gydymo veiksmingumą. Pabrėžiama ir gyvenimo būdo korekcijų, tokių kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas bei svorio kontrolė, svarba. Straipsnyje išryškinamas slaugytojų vaidmuo – ne tik edukuoti pacientes ar teikti joms emocinę paramą, bet ir įgyvendinti individualizuotą priežiūros strategiją. Siekiant stiprinti įrodymais grįstą praktiką, rekomenduojama atlikti daugiau didelės apimties ir ilgalaikių tyrimų.

Pasteurella multocida sukeltas naujagimių sepsis ir meningitas

2025-06-30T02:13:03+03:00

Pasteurella multocida (P. multocida) yra dažniausia vietinių infekcijų priežastis suaugusiesiems ir vaikams po naminių gyvūnų įkandimo arba įdrėskimo, rečiau ji sukelia meningitą arba sepsį. Nors naujagimiams ši infekcija pasireiškia retai, susirgus sepsiu arba meningitu mirštamumas siekia 20 proc., o išgyvenusiesiems dažnai išlieka ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Šios infekcijos riziką galima sumažinti ribojant artimą mažų vaikų kontaktą su naminiais gyvūnais ir laikantis tinkamos rankų higienos namuose. Lietuvoje pirmą kartą aprašomas P. multocida sukeltas sepsis ir meningitas 17 parų amžiaus naujagimei po netrauminio kontakto su naminiu gyvūnu – be įkandimo arba įdrėskimo.

Ūminis pankreatitas nėštumo laikotarpiu

2025-06-30T02:13:01+03:00

Straipsnyje pateikiamas ūminio biliarinio pankreatito, nustatyto 35 nėštumo savaitę, klinikinis atvejis. Pankreatito priežastimi laikytina tulžies pūslės akmenligė ir pats nėštumas. Gydymo taktika apėmė nėštumo užbaigimą atliekant cezario pjūvio operaciją, po kurios taikytas specifinis gydymas – endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija. Literatūros apžvalgoje aptariami pagrindiniai iššūkiai, susiję su tinkamiausio gydymo metodo parinkimu nėščiajai bei galimų rizikų vaisiui mažinimu.

Prenatalinė parvoviruso B19 diagnostika ir gydymas. Klinikinis atvejis

2025-06-30T05:30:31+03:00

Parvoviruso B19 infekcija nėštumo laikotarpiu gali sukelti sunkią vaisiaus anemiją ir neimuninę vaisiaus vandenę. Ankstyva diagnostika, atliekant vidurinės smegenų arterijos (VSA) maksimalaus sistolinio kraujo tėkmės greičio (Vmaks.) Doplerio tyrimą, padeda laiku nustatyti vaisiaus anemiją ir skubiai atlikti intrauterininę transfuziją (IUT). Šiuo atveju IUT buvo veiksminga, nes sumažino vaisiaus anemijos laipsnį ir pagerino hemodinaminę būklę. Vėliau vaisiaus būklė buvo reguliariai stebima, o išnešiojus vaisių, sužadinus gimdymą pavyko išvengti komplikacijų ir užtikrinti gerą naujagimio būklę.

Ūminė kepenų porfirija ir moterų sveikata: kada įtarti ir kaip gydyti?

2025-06-30T02:13:04+03:00

Ūminės kepenų porfirijos (ŪKP) – retos, paveldimos ligos, susijusios su sutrikusia hemo biosinteze, dažniausiai pasireiškiančios vaisingo amžiaus moterims. Šių ligų klinikiniai simptomai yra labai įvairūs ir nespecifiniai – stiprūs pilvo skausmai, neurologiniai ir psichikos sutrikimai, todėl liga dažnai ilgai lieka nediagnozuota. Straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai patofiziologiniai mechanizmai, ligą provokuojantys veiksniai, ypatingas dėmesys skiriamas moters organizmo savitumams ir nėštumo poveikiui ligos eigai. Aptariami diagnostikos algoritmai, pabrėžiant šlapimo ALA, PBG ir genetinių tyrimų reikšmę. Pateikiamos pagrindinės gydymo kryptys: heminų taikymas ūminių priepuolių metu, givosirano reikšmė profilaktikai ir gyvenimo būdo korekcijų svarba. Laiku nustatyta diagnozė ir tinkamai taikomas gydymas gali reikšmingai pagerinti pacientų prognozę ir gyvenimo kokybę.

Didelės rizikos plaučių embolija nėštumo laikotarpiu: diagnostikos ir gydymo iššūkiai

2025-06-30T02:13:06+03:00

Tyrimo tikslas. Apžvelgti didelės rizikos plaučių embolijos nėštumo laikotarpiu patologinę fiziologiją, diagnostikos savitumus, rizikos vertinimo kriterijus ir gydymo galimybes. Metodai. Atlikta literatūros apžvalga naudojant „PubMed“ duomenų bazę. Atrinkti straipsniai, parašyti anglų kalba, vartojant reikšminius žodžius: „plaučių embolija“, „nėštumas“, „diagnostika“, „rizikos vertinimas“, „gydymas“. Pirmenybė teikta sisteminėms apžvalgoms ir metaanalizėms, paskelbtoms per pastarąjį dešimtmetį. Taip pat įtraukti analitiniai stebėsenos tyrimai bei išplėstinės literatūros apžvalgos. Epidemiologiniams duomenims bei patologinės fiziologijos apžvalgai naudoti ir senesni straipsniai. Rezultatai. Didelės rizikos plaučių embolijos atvejais pažeidžiama dešiniojo širdies skilvelio funkcija, prasideda obstrukcinis šokas. Nors kompiuterinės tomografijos angiografija laikoma tiksliausiu diagnostikos metodu, esant hemodinamikos nestabilumui yra naudinga echokardiografija. Nėščiųjų ankstyvos mirties rizika vertinama pagal tuos pačius kriterijus, kaip ir bendroje populiacijoje. Dėl padidėjusios kraujavimo rizikos sisteminė trombolizė nėštumo laikotarpiu rekomenduojama tik hemodinamiškai nestabilioms pacientėms. Išvados. Plaučių embolija nėštumo laikotarpiu gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas, todėl svarbi ankstyva diagnostika ir tikslus rizikos įvertinimas. Dėl riboto perspektyviųjų tyrimų, kuriuose lyginami skirtingi didelės rizikos nėščiųjų plaučių embolijos gydymo metodai, skaičiaus, gydymo taktika kiekvienu atveju turėtų būti parenkama individualiai.

Redakcijos skiltis

2025-06-30T02:12:04+03:00

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos veikla 2001–2004 m.

2025-06-30T02:12:04+03:00

Epigenetinio tyrimo „WID®-easy“ reikšmė gimdos gleivinės vėžio diagnostikai

2025-06-30T02:12:04+03:00

Sveikiname

2025-06-30T02:12:04+03:00