Lietuvos akušerija ir ginekologija

Pogimdyminė depresija ir susiję rizikos veiksniai

2025-01-16T09:32:54+02:00

Tyrimo tikslas. Įvertinti pogimdyminės depresijos simptomų dažnį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose gimdžiusioms pacientėms, naudojant Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę, ir išanalizuoti, kurie veiksniai susiję su pogimdyminės depresijos simptomų rizika. Tyrimo metodai. 2023 m. spalio gruodžio mėn. atlikta anoniminė anketinė apklausa Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos skyriuje. Moterims 1–3 parą po gimdymo buvo pateikta anketa ir 10 klausimų Edinburgo pogimdyminės depresijos skalės klausimynas. Praėjus 1 mėn. po gimdymo tiriamosios dar kartą užpildė Edinburgo pogimdyminės depresijos skalės klausimyną elektroniniu būdu. Rezultatai. Po gimdymo apie 13,4 proc. moterų pasireiškė vidutiniai, o 14 proc. – stiprūs pogimdyminės depresijos simptomai. Praėjus 1 mėn. po gimdymo, 8 proc. moterų depresijos simptomų pasireiškimo intensyvumas buvo vidutinis, o 27,6 proc. – stiprus. Nustatyta, kad pirmas nėštumas ir gimdymas, jaunesnis amžius, depresija nėštumo laikotarpiu, anksčiau buvusi depresija, psichikos sveikatos sutrikimai šeimoje, daugiavaisis nėštumas, naujagimio sveikatos sutrikimai yra susiję su stipresniu pogimdyminės depresijos simptomų pasireiškimu, o pasitenkinimas santykiais su partneriu – mažesniu. Išvados. Apie trečdaliui tyrime dalyvavusių moterų nustatyti vidutiniai arba stiprūs depresijos simptomai iškart po gimdymo ir praėjus 1 mėn. po gimdymo. Nustatyti pogimdyminės depresijos rizikos veiksniai: pirmas nėštumas ir gimdymas, jaunesnis amžius, depresija nėštumo laikotarpiu, anksčiau buvusi depresija, psichikos sveikatos sutrikimai šeimoje, daugiavaisis nėštumas, naujagimio sveikatos sutrikimai.

Tyrėjų sutariamumas, vertinant įvairius kardiotokogramos parametrus gimdymo metu

2025-01-16T09:32:48+02:00

Tyrimo tikslas. Nustatyti vaisiaus būklės vertinimo gimdymo metu skirtingų tyrėjų sutariamumą (angl. interobserver agreement) pagal pasirinktus KTG parametrus naudojant FIGO 2015 m. adaptuotas KTG vertinimo gaires. Tyrimo metodai. Retrospektyvusis kohortinis tyrimas dviejuose didžiuosiuose Lietuvos gimdymo stacionaruose. Atsitiktiniu būdu atrinktos gimdymo istorijos, kai gimdymas vyko galvos pirmeiga esant mekonijumi užterštiems vaisiaus vandenims išnešioto vienvaisio nėštumo atveju. Pagal atrinktus kriterijus 84 KTG gimdymo metu vertino šeši skirtingą klinikinę patirtį turintys tyrėjai, sutariamumas nustatytas skaičiuojant kapa ir intraklasinį koreliacijos koeficientus. Rezultatai. Geras arba vidutinis tyrėjų sutariamumas nustatytas daugumai KTG parametrų (varialibiškumas, deceleracijų buvimas, bradikardija, sumažėjęs variabiliškumas su tachikardija bei bendra deceleracijų trukmė). Akseleracijų vertinimas pasižymėjo vidutiniu sutariamumu (kapa koeficientas 0,29–0,47). Deceleracijų tipo ir formos vertinimas pasižymėjo mažiausiu sutariamumu (kapa koeficientas 0,12–0,23). Didesnę nei 10 metų patirtį turinčių tyrėjų vertinimai pasižymėjo geresniu sutariamumu, palyginti su tyrėjų grupe, kurią sudarė mažiau nei trejų metų patirtį turintys jauni gydytojai ir gydytojas, turintis daugiau nei 10 metų patirtį. Kardiotokogramų skirstymas į atskiras kategorijas taip pat turėjo žemą arba tik vidutinį sutariamumą tarp tyrėjų (Fleis kapa – 0,19–0,44). Geriausias sutarimas buvo pasiektas, vertinant suminę deceleracijos trukmę (intraklasinio koreliacijos koeficiento vertė, apskaičiuojant deceleracijų suminę trukmę, buvo 0,48–0,80). Išvada. Pagrindiniai KTG parametrai – bazinis dažnis, variabiliškumas, deceleracijų buvimas, suminė deceleracijų trukmė – tai KTG požymiai, kuriuos po tinkamo apmokymo, netgi neturint klinikinės patirties, interpretuoti galima gana objektyviai ir dideliu sutariamumu. KTG skirstymas į atskiras kategorijas (normali, abejotina ir patolologinė) turi mažą arba vidutinį sutariamumo lygį, todėl būtų tikslinga atsisakyti šių kategorijų ir, vertinant KTG, sprendimus priimti pagal labiau objektyvius ir didelį sutariamumą turinčius požymius (bazinį dažnį, variabiliškumą, bradikardiją, deceleracijų buvimą (yra ar nėra) ir deceleracijų suminę trukmę per 30 min.).

Ankstyvojo žmogaus chorioninio gonadotropino kiekio kraujo serume diagnostinė vertė prognozuojant klinikinį nėštumą ir gimdymą po pagalbinio apvaisinimo

2025-01-16T09:32:40+02:00

Tyrimo tikslas. Nustatyti ankstyvojo chorioninio gonadotropino (hCG) kiekio diagnostinę vertę prognozuojant klinikinį nėštumą ir gimdymą po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Metodika. Atliktas retrospektyvusis tyrimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centre. Analizuoti pagalbinio apvaisinimo atvejai 2022 m. laikotarpiu, kai moterims po vienos šviežiai sukurtos (ET (BL)) arba atšildytos (FET) blastocistos perkėlimo į gimdą, praėjus 9–10 d., Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikoje nustatytas hCG kiekis viršijo 10 U/l, o nėštumo baigtis buvo žinoma. Įvertintas ankstyvojo hCG kiekio tikslumas, prognozuojant klinikinį nėštumą ir gimdymą po pagalbinio apvaisinimo, ir tyrimo diagnostinė vertė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 29“. Rezultatai. Ankstyvojo hCG kiekio mediana ET (BL) grupėje siekia 130,45 U/l, FET grupėje – 152,2 U/l. HCG kiekio mediana statistiškai reikšmingai didesnė, kai pagalbinio apvaisinimo procedūra baigėsi gimdymu, palyginti su biocheminio nėštumo baigtimi ET (BL) grupėje (p = 0,005) ir su biocheminio nėštumo arba ankstyvojo nėštumo nutrūkimo baigtimi FET grupėje (p < 0,001). Optimalus slenkstinis hCG kiekis, tiksliausiai prognozuojantis klinikinį nėštumą, kai neatsižvelgiama į perkeltos blastocistos tipą, yra 79,65 U/l. ET (BL) grupėje šis kiekis buvo lygus 66,15 U/l, FET grupėje – 114,15 U/l. Optimalus slenkstinis hCG kiekis, prognozuojantis gimdymą, lygus 137,75 U/l, kai neatsižvelgiama į blastocistos tipą. ET (BL) grupėje šis kiekis yra 66,15 U/l, o FET grupėje – 138,35 U/l. Išvados. Ankstyvojo hCG kiekio, kuris viršija 10 U/l, vertinimas yra geras klinikinis testas prognozuojant klinikinį nėštumą ir gimdymą bei patenkinamas testas šias galimybes atmetant, kai neatsižvelgiama į perkeltos blastocistos tipą. Ankstyvojo hCG kiekio, viršijančio 10 U/l, vertinimas po atšildytos blastocistos perkėlimo į gimdą yra patenkinamas tyrimas, prognozuojant bei atmetant gimdymo galimybę. Dėl mažos imties ir netolygaus atvejų pasiskirstymo tyrimo klinikinė vertė abejotina, kai į gimdą perkelta šviežiai sukurta blastocista.

Gimdyvių grįžtamasis ryšys apie žindymo konsultavimą

2025-01-16T09:32:52+02:00

Tyrimo tikslas. Įvertinti gimdyvių grįžtamąjį ryšį apie žindymo konsultavimą. Tyrimo metodai. Atlikta moterų, gimdžiusių Santaros klinikų Akušerijos skyriuje nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d., anketinė apklausa. Išanalizuotos 127 anketos. Statistinė analizė atlikta naudojantis „Microsoft Excel“ ir „SPSS 24.0“ programomis. Rezultatai. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 33,15 ± 4,95 metai. Nustatyta, kad 75,6 proc. tyrime dalyvavusių gimdyvių patyrė žindymo sunkumų. Žindymo sunkumus dažniau patyrė pirmą kartą gimdžiusios moterys, palyginti su gimdžiusiomis pakartotinai (p < 0,001). Net 72,2 proc. gimdyvių dėl žindymo sunkumų kreipėsi į palatos akušerę, o 97,8 proc. jų nurodė, kad gauta pagalba ir konsultacija buvo naudinga. Žindymo konsultantės konsultavo 44,9 proc. gimdyvių, iš kurių 96,5 proc. pripažino konsultacijas buvus naudingas. Nustatyta, kad kuo palatos akušerių arba žindymo konsultančių konsultacijos buvo geriau įvertintos, tuo gimdyvių savijauta dėl žindymo buvo geresnė (p < 0,001). Išvados. Žindymo specialistai atlieka itin svarbų darbą konsultuodami gimdyves. Dauguma dėl žindymo sunkumų konsultuotų moterų lieka patenkintos gautomis konsultacijomis. Reikšminiai žodžiai: žindymas, žindymo sunkumai, žindymo konsultavimas.

Lyties tapatumo sutrikimas ir hormonų terapija

2025-01-16T09:32:32+02:00

2022 m. rugpjūtį patvirtintas lyties tapatumo sutrikimo diagnostikos ir gydymo aprašas, reglamentuojantis diagnostikos ir gydymo vaistais paslaugų teikimą pilnamečiams asmenims, kuriems įtariamas arba nustatytas lyties tapatumo sutrikimas (transseksualumas) pagal TLK-10-AM, žymimas kodu F64.0. Lietuvoje lyties tapatumo sutrikimo paplitimas nėra tiksliai žinomas, tačiau pasauliniai apklausų duomenys rodo, kad pasaulyje save translyčiais identifikuoja nuo 0,3 proc. iki 0,5 proc. suaugusiųjų ir nuo 1,2 proc. iki 2,7 proc. vaikų bei paauglių. Gydytojas akušeris ginekologas yra specialistų komandos, teikiančios pagalbą šiems pacientams, narys, todėl svarbu susipažinti su gydymo ir tolesnės stebėsenos rekomendacijomis, siekiamu ir nepageidaujamu poveikiu, galimomis komplikacijomis.

VAISIAUS STEBĖSENA GIMDYMO METU. VAISIAUS BŪKLĖS VERTINIMAS PRIEŠ GIMDYMĄ IR VAISIAUS HIPOKSIJOS KLASIFIKACIJA. III DALIS

2025-01-16T09:32:30+02:00

Straipsnyje nagrinėjama vaisiaus hipoksija nėštumo laikotarpiu ir gimdymo metu, ypatingą dėmesį skiriant fiziologiniams mechanizmams, klinikiniams požymiams ir įvairių hipoksijos tipų – laipsniškai besivystančios, ūminės, poūmės ir lėtinės – valdymo strategijoms. Apžvelgiami pažangūs kardiotokografijos (KTG) interpretacijos metodai, pabrėžiant fiziologinio vertinimo svarbą, ir pateikiamos įrodymais pagrįstos rekomendacijos intrauterininei reanimacijai ir tinkamu laiku atliekamoms intervencijoms. Aptariamos praktinės priemonės, tokios kaip pasirengimo gimti (angl. “Fit-for-Labour”) vertinimas, skirtos palengvinti klinikinius sprendimus ir gerinti motinos bei vaisiaus sveikatos rezultatus.

Prenatalinė dviejų chromosomų retos patologijos diagnostika ir nėštumo baigtys

2025-01-16T09:32:45+02:00

Straipsnyje aptariamas itin retas klinikinis atvejis, kai nėštumo laikotarpiu diagnozuota dviejų vaisiaus chromosomų anomalija: 11p15 duplikacija ir 4p16.3 delecija, atitinkamai lemianti Beckwith-Wiedemann arba Silver-Russell ir Wolf-Hirschhorn sindromus, kuriems būdingas sutrikęs vaisiaus augimas ir vystymasis. Literatūroje aprašomi tik pavieniai atvejai, kai gimsta gyvi naujagimiai. Šiuo atveju vaisiaus žūtis nustatyta 37 nėštumo savaitę.

Vaisiaus ir naujagimio limfangioma

2025-01-16T09:32:35+02:00

Straipsnyje aprašomas retos patologijos – vaisiaus ir naujagimio limfangiomos – klinikinis atvejis. Apžvelgiami mokslinės literatūros duomenys apie limfangiomų etiologiją, patogenezę, diagnostikos ir gydymo taktikas bei galimas komplikacijas.

Nėštumas ir tuberkuliozė: diagnostika ir gydymo rekomendacijos. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

2025-01-16T09:32:37+02:00

Tuberkuliozė tebėra reikšminga nėščiųjų ir naujagimių sergamumo bei mirtingumo priežastis pasaulyje. Įprastai nėščiosios gydomos pirmos eilės geriamaisiais prieštuberkulioziniais vaistais – izoniazidu, rifampicinu, etambutoliu. Straipsnyje aprašytas klinikinis atvejis – nėščioji, serganti atvira plaučių tuberkuliozės forma, atsparia izoniazidui. Nepaisant padidėjusios nėštumo rizikos veiksnių, vaisiaus anomalijų nenustatyta. Gimė sveikas, tuberkulioze neinfekuotas naujagimis.

Diagnostikos ir gydymo iššūkis – embolija vaisiaus vandenimis

2025-01-16T09:32:42+02:00

Embolija vaisiaus vandenimis (EVV) – tai reta, tačiau ypač sunki nėštumo komplikacija, pasižyminti dideliu motinų ir naujagimių mirtingumu. Dažniausiai stebimi rizikos veiksniai: vyresnis motinos amžius, daugiavaisis nėštumas, vyriškosios lyties naujagimis arba gretutinės nėštumo būklės. Nors EVV patofiziologiniai mechanizmai nėra pakankamai aiškūs, manoma, kad šią būklę lemia vaisiaus vandenų sukeltas intensyvus humoralinis motinos organizmo atsakas, kuris gali išprovokuoti kvėpavimo ir kraujotakos sistemos kolapsą bei (arba) diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos (DIK) sindromą. Įtarus EVV, būtina nedelsiant pradėti gaivinimo veiksmus, stabilizuoti kvėpavimo ir kraujotakos funkcijas, koreguoti koagulopatiją bei stabdyti kraujavimą. EVV svarbu diferencijuoti nuo kitų ūminių nėštumo būklių, siekiant veiksmingiausio gydymo. Straipsnyje apžvelgiami svarbiausi etiologiniai, patofiziologiniai būklės mechanizmai, klinikiniai požymiai, diagnostikos ir gydymo rekomendacijos.

Kalcifediolis – pažangesnis pasirinkimas gydant vitamino D stygių moterims po menopauzės

2025-01-16T09:32:27+02:00

Vaistinių preparatų su kalcifedioliu, vitamino D metabolitu, veiksmingumas ir saugumas patvirtinti trumpalaikiuose klinikiniuose tyrimuose, tačiau ilgalaikio vartojimo poveikis yra mažiau ištirtas. Straipsnyje pateikiami vienerių metų III–IV fazės dvigubai aklo, atsitiktinių imčių, kontroliuojamojo daugiacentrio klinikinio tyrimo, skirto įvertinti kas mėnesį vartojamų kalcifediolio (0,266 mg) ir cholekalciferolio (25 000 TV arba 0,625 mg) veiksmingumą ir saugumą moterims po menopauzės, kurioms stinga vitamino D (25(OH)D < 20 ng/ml), rezultatai. Tyrime dalyvavo 303 moterys, kurios buvo atsitiktinai suskirstytos į tris vienodas grupes: A1 grupė (12 mėn. kalcifediolis, 0,266 mg/mėn.), A2 grupė (4 mėn. kalcifediolis 0,266 mg/mėn., po to 8 mėn. – placebas) ir B grupė (12 mėn. cholekalciferolis 25 000 TV/mėn.). Po 4 mėn. abiejose kalcifediolio ir cholekalciferolio grupėse užfiksuotas stabilus 25(OH)D kiekis: 26,8 ± 8,5 ng/ml (A1 grupė) ir 23,1 ± 5,4 ng/ml (B grupė), po 12 mėn. atitinkamai: 23,9 ± 8,0 ng/ml (A1 grupė) ir 22,4 ± 5,5 ng/ml (B grupė). Nutraukus kalcifediolio vartojimą A2 grupėje, 25(OH)D kiekis sumažėjo iki pradinio (28,5 ± 8,7 ng/ml – 4 mėn., 14,4 ± 6,0 ng/ml – 12 mėn.). Nė vienoje grupėje nebuvo su gydymu susijusių saugumo problemų. Ilgalaikis kasmėnesinis kalcifediolio vartojimas yra veiksmingas ir pasižymi geru saugumo profiliu. Nutraukus gydymą, 25(OH)D kiekis žymiai sumažėja. Beje, kalcifediolis pradeda veikti greičiau, palyginti su cholekalciferoliu.

LAGD kronika. Hana Stružanovska-Balsienė (1933–2024 m.)

2025-01-16T09:31:45+02:00

Redakcijos skiltis

2025-01-16T09:31:45+02:00

Renginiai, skirti prof. Vaclovui Sadauskui atminti

2025-01-16T09:31:45+02:00

LAGD naujienos

2025-01-16T09:31:45+02:00

Sveikiname

2025-01-16T09:31:46+02:00