Lietuvos akušerija ir ginekologija

Gimdžiusių moterų informuotumas apie dubens dugno raumenis stiprinančius pratimus ir jų veiksmingumas siekiant išvengti šlapimo nelaikymo nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo

2024-09-27T15:09:13+03:00

Tyrimo tikslas. Įvertinti gimdžiusių moterų informuotumą apie Kėgelio pratimus ir jų efektyvumą siekiant išvengti šlapimo nelaikymo nėštumo metu ir po gimdymo.

Tyrimo metodai. Atliktas anoniminis anketinis tyrimas socialiniuose tinkluose. Dalyvauti apklausoje buvo kviečiamos visos lietuviškai kalbančios gimdžiusios moterys. Tyrime iš viso dalyvavo 295 moterys. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis „SPSS” 29.0.2.0 versija. Duomenų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.

Rezultatai. Šlapimo nelaikymas nėštumo metu ir po gimdymo pasireiškė 48,1 proc. moterų. Kėgelio pratimus atliko tik 29,8 proc. moterų, tačiau jų atlikimas nebuvo statistiškai reikšmingas šlapimo nelaikymo prevencijai. 50,7 proc. moterų, kurios neatliko Kėgelio pratimų nėštumo metu, apie juos nebuvo informuotos, o net 61,4 proc. moterų, kurios atliko Kėgelio pratimus, apie juos sužinojo ne iš medicinos personalo, o iš rašytinių šaltinių, interneto, pažįstamų žmonių.

Išvados. Moterys yra nepakankamai informuojamos apie Kėgelio pratimus šlapimo nelaikymo prevencijai. Pacienčių mokymas, kaip efektyviai atlikti Kėgelio pratimus, ir motyvavimas juos atlikti yra svarbūs veiksniai, siekiant išvengti šlapimo nelaikymo nėštumo metu ir po gimdymo.

IL-6 kiekio ir IL-6 geno polimorfizmų sąsajos su intraepiteliniais pokyčiais gimdos kaklelyje

2024-09-27T15:09:06+03:00

Tyrimo tikslas. Įvertinti interleukino 6 (IL-6) 597 A/G (rs. 1800797) ir 174 G/C (rs. 1800795) polimorfizmų genotipų ir alelių dažnių pasiskirstymą bei IL-6 kiekio serume pokyčius tarp moterų, kurioms nustatyti aukšto laipsnio intraepiteliniai pokyčiai gimdos kaklelyje, bei toms, kurioms intraepitelinių pokyčių nerasta. Metodai. Į tyrimą įtraukta 19 moterų, kurioms nustatyti aukšto laipsnio intraepiteliniai pokyčiai (HSIL), bei 63 moterys, kurioms citologinio tyrimo metu intraepitelinių pokyčių nerasta (NILM). Analizuotos IL-6 597 A/G (rs.1800797) ir 174 G/C (rs. 1800795) polimorfizmų genotipų ir alelių dažnių bei IL-6 kiekio kraujo serume sąsajos tiriamųjų grupėse. Visoms moterims atliktas gimdos kaklelio citologinis tyrimas skystos terpės metodu. DNR išskirtas iš kraujo leukocitų. Analizuojamų genų polimorfizmai nustatyti naudojant KASP genotipavimo sistemą, tikro laiko polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodu. IL-6 baltymo kiekis kraujo serume nustatytas ELISA metodu. Rezultatai. Atliktas tyrimas rodo, kad IL-6 174 G/C (rs. 1800795) CC genotipas ir C alelis reikšmingai dažniau rastas moterų, kurioms nustatyti HSIL pokyčiai, grupėje, o GG genotipas ir G alelis reikšmingai dažniau rastas NILM moterų grupėje (p < 0,001). IL-6 597 A/G (rs. 1800797) genotipai ir aleliai tarp tiriamų grupių reikšmingai nesiskyrė. IL-6 kiekis HSIL moterų grupėje buvo reikšmingai didesnis, palyginti su sveikų moterų grupe (p < 0,001). Išvados. IL-6 174 G/C (rs. 1800795) CC genotipas ir C alelis turi sąsajų su intraepiteliniais pokyčiais gimdos kaklelyje. IL-6 kiekis yra reikšmingai didesnis esant HSIL pokyčiams.

Kolposkopinio tyrimo kriterijų vertinimas Lietuvos gydymo įstaigose pagal Europos kolposkopuotojų federacijos pateikiamus kokybės rodiklius

2024-09-27T15:09:03+03:00

Tikslas: įvertinti Lietuvos gydymo įstaigose atliekamų kolposkopinių tyrimų kriterijų atitiktį pagal Europos kolposkopuotojų federacijos pateiktus kokybės rodiklius. Tyrimo metodai: retrospektyvusis tyrimas vykdytas trijose iš penkių didžiausių Lietuvos gydymo įstaigų. Analizuota 93 ligos atvejų medicininė dokumentacija. Vertinti EFC rekomenduojami 5 pagrindiniai ir 10 išplėstinių kokybės rodiklių. Atsitiktine tvarka gydymo įstaigoms paskirti A, B ir C raidžių kodai. Rezultatai: Kiekviena gydymo įstaiga įgyvendino po vieną skirtingą pagrindinį rodiklį. Po tris išplėstinius rodiklius įgyvendino B ir C gydymo įstaigos – visose nagrinėtose ligos istorijose iš šių gydymo įstaigų buvo rastas aprašytas taikyto gydymo būdas, histologinio tyrimo atsakyme nurodytas gimdos kaklelio ekscizijos ilgis bei imtos biopsijos histologinė diagnozė, o A – visose ligos istorijose aprašytas gydymo būdas ir nurodyta imtos biopsijos histologinė diagnozė. Vertinant rodiklių įgyvendinimą 95 proc. populiacijoje, tik vienas pagrindinis ir du išplėstiniai rodikliai atitiko EFC standartus. Išvados: Atliktos analizės duomenimis, Lietuvos gydymo įstaigos pilnai įvykdė tik tris EFC iškeltus kokybės kriterijus – vieną pagrindinį ir du išplėstinius. Nė viena gydymo įstaiga, dalyvavusi tyrime, nepasiekė visų EFC iškeltų tikslų pagrindiniams ir išplėstiniams kolposkopinio tyrimo kokybės rodikliams.

Ankstyvas nėštumo nutrūkimas: diagnostikos ir gydymo apžvalga

2024-09-27T15:27:12+03:00

Nėštumo nutrūkimas yra viena dažniausių nėštumo patologijų, įvykstanti apie 15 proc. visų patvirtintų nėštumo atvejų. Beveik 80 proc. šių nėštumų nutrūksta pirmajame nėštumo trečdalyje. Savaiminio persileidimo arba nesivystančio nėštumo diagnozė dažniausiai patvirtinama ultragarsu, kai moteris kreipiasi dėl kraujavimo, pilvo skausmo arba atsitiktinai. Ne tik nėštumo nutrūkimas, bet ir atsiradę nėštumo nutrūkimo simptomai kelia stiprų nerimą, todėl tiksli diagnostika ypač svarbi. Galimi gydymo metodai aptariami kartu su paciente, paaiškinant jų privalumus bei trūkumus, ir pasirenkamas pacientei priimtiniausias gydymo būdas.

Vulvos sklerozinė ir atrofinė kerpligė: mokslinės literatūros apžvalga

2024-09-27T15:28:18+03:00

Tyrimo tikslas. Apibendrinti vulvos sklerozinės ir atrofinės kerpligės paplitimą, rizikos veiksnius, diagnostiką, gydymo būdų įvairovę ir jų veiksmingumą.

Vaisiaus ir motinos mikrochimerizmas: palaima ar grėsmė?

2024-09-27T15:31:45+03:00

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti vaisiaus ir motinos mikrochimerizmo (VMMc) ilgalaikį poveikį motinos sveikatai ne tik nėštumo laikotarpiu, bet ir po gimdymo, vertinant veiksnius, skatinančius vaisiaus ląstelių pernešimą į motinos kūną, bei vaisiaus ląstelių poveikį moters vėžinių ir autoimuninių ligų vystymuisi. Tyrimo metodai. Mokslinių publikacijų paieška atlikta „PubMed“ duomenų bazėje. Į literatūros apžvalgą įtrauktos 24 publikacijos: penkiose iš jų nagrinėtas VMMc ilgalaikis poveikis motinos sveikatai ne tik nėštumo laikotarpiu, bet ir po gimdymo, taip pat vertinti veiksniai, skatinantys vaisiaus ląstelių pernešimą į motinos kūną; 12 tyrimų analizuotas VMMc poveikis moters vėžinių ligų vystymuisi; septyniuose tyrimuose siekta nustatyti VMMc poveikį moters autoimuninių ligų vystymuisi. Rezultatai ir išvados. VMMc tikimybė yra didesnė, jei gimdymas vyksta cezario pjūvio operacijos būdu, nėštumą komplikuoja diabetas (ypač blogai kontroliuojamas), preeklamspija arba kita placentos disfunkcija. Vaisiaus kilmės ląstelių transfuzija vyksta ir tada, kai moteris patiria persileidimą arba nėštumas yra nutraukiamas. VMMc dydis priklauso nuo gestacijos trukmės (ilgesnė nėštumo trukmė lemia didesnį vaisiaus ir placentos tūrį, o tai sąlygoja dažnesnę vaisiaus ląstelių transfuziją) bei nėštumo nutraukimo būdo (chirurginis nėštumo nutraukimo būdas, palyginti su medikamentiniu, dažniau sukelia fetomaterninę transfuziją). VMMc mažina krūties, gimdos ir skydliaukės vėžio riziką, o sergant vėžiu – gerina prognozę ir didina remisijos tikimybę. Priešingai, VMMc didina glioblastomos ir storosios žarnos vėžio riziką. Vaisiaus ląstelių poveikis moters autoimuninių ligų vystymuisi ir eigai yra įvairialypis: VMMc gali turėti priežastinį ir autoimuninę ligą sunkinantį poveikį arba daryti naudingą įtaką. Autoimuninės skydliaukės ligos, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė yra susiję su dažnesniu VMMc.

Pasikartojančios makšties infekcijos. Kandidozė

2024-09-27T15:08:53+03:00

Pasikartojančios makšties infekcijos – tai klinikinis iššūkis ne tik gydančiam specialistui, bet ir socialines, psichologines bei ekonomines pasekmes nulemiantis sutrikimas šiomis infekcijomis sergančiai moteriai. Nepaisant pateikiamų makšties infekcijų diagnostikos ir gydymo algoritmų, dažnėjantis šių infekcijų pasikartojimas ir išlikimas perspėja apie tai, kad infekcijų patogenezės mechanizmai dar nėra pakankamai aiškūs, o veiksmingiausių ir optimaliausių pirmą kartą diagnozuotų bei pasikartojančių makšties infekcijų diagnostikos ir gydymo strateginių algoritmų tobulinimo paieškos išlieka itin aktualios. Šiame straipsnyje aptariamos vienos dažniausiai diagnozuojamų makšties infekcijų – kandidozės – galimos gydymo strategijos tiek ūminės, pirmą kartą diagnozuotos ligos atveju, tiek ir pasikartojant ligai.

Muzikos terapijos poveikis motinų nerimui ir ryšio su neišnešiotu naujagimiu formavimuisi

2024-09-27T15:34:04+03:00

Tyrimo tikslas. Įvertinti muzikos terapijos (MT) poveikį neišnešiotų naujagimių (NN) motinų gerovei – patiriamo nerimo lygiui ir motinos bei naujagimio ryšiui. Metodai. Tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centro Naujagimių skyriuje. Motinoms, slaugančioms savo NN (vidutinis gestacinis amžius – 29 sav., gimimo svoris – 1 369 g), „kengūravimo“ metu taikyta MT. Motinos skatinamos atsipalaiduoti ir įsitraukti į niūniavimo ir dainavimo naujagimiui procesą. Atlikta MT taikymo kiekybinė analizė, naudojant Būsenos ir bruožo nerimo klausimyną, Motinos ir naujagimio ryšio skalę. Pasirinkta kvazieksperimentinė tyrimo strategija, lyginant duomenis prieš intervenciją ir po jos. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 19 motinų. Atliktos 92 MT sesijos. Dažniausiai tiriamosios dalyvavo keturiose (42 proc.) MT sesijose. Stebėta teigiama MT poveikio tendencija, nors statistiškai reikšmingas MT poveikis motinų nerimui, motinos ir naujagimio ryšiui nenustatytas. Išvados. Muzikos terapijos intervencijos, taikomos neišnešiotų naujagimių motinoms „kengūravimo“ metu, teigiamai veikia motinų gerovę – nustatyta nerimo mažėjimo bei geresnio motinos ir naujagimio ryšio formavimosi tendencija.

Gimdos kaklelio vėžio eliminacija Lietuvoje. Ar siekiame šio tikslo?

2024-09-27T15:35:14+03:00

Siekiant eliminuoti gimdos kaklelio vėžį, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra iškėlusi tris aiškius tikslus: visavertė tikslinės grupės vakcinacija, laiku atliekama patikra, naudojant patikimą diagnostikos testą, ir tinkama ligos stebėsena ir (arba) gydymas. Straipsnyje apibendrintai aptariamos vakcinacijos nuo žmogaus papilomos virusų (ŽPV) aprėptys Lietuvoje, pateikiami palyginamieji vakcinacijos nuo ŽPV duomenys, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, analizuojamos gimdos kaklelio vėžio eliminacijos galimybės.

Preeklampsija: iššūkiai ir naujienos. Literatūros apžvalga

2024-09-27T15:08:47+03:00

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti mokslinės literatūros publikacijas apie preeklampsijos rizikos vertinimą, ankstyvąją diagnostiką, prevencines priemones. Tyrimo metodai. Literatūros apžvalgos straipsnių paieška vykdyta „Pubmed“ duomenų bazėje. Naudoti šie reikšminiai žodžiai: „Biomarkers“, „Maternal factors“, „Prediction“, „Preeclampsia“, „Prevention“ ir jų kombinacijos. Atrinkta ir įtraukta 15 pilno teksto publikacijų anglų kalba, išspausdintų 2014-2024 m. Rezultatai ir išvados. Preeklampsija ir toliau išlieka pavojinga motinai bei vaisiui patologija, kurios efektyviausias gydymo būdas – nėštumo užbaigimas. Labai svarbus yra rizikos grupių identifikavimas ir ankstyva preeklampsijos diagnostika. Pažangiausias šiuo metu naudojamas šios ligos diagnostinis modelis apima ne tik motinos medicininės ir gyvenimo anamnezės aspektus, bet ir keturis reikšmingus biofizinius rodiklius. Preeklampsijos patogenezėje esminį vaidmenį atlieka proangiogeninių ir antiangiogeninių faktorių pusiausvyra. sFlt-1/PIGF tyrimas yra vertingas įrankis preeklampsijos diagnostikos ir eigos prognozavimo procesuose, taip pat leidžiantis taikyti efektyvias prevencines priemones, tokias kaip profilaktiką mažomis aspirino dozėmis. sFLT-1 ir PIGF santykio tyrimo Lietuvoje patvirtinimas yra svarbus žingsnis siekiant geresnės nėščiųjų priežiūros ir sėkmingesnių nėštumo baigčių.

Prieskydinės liaukos adenoma nėštumo laikotarpiu. Klinikinis atvejis

2024-09-27T15:36:26+03:00

Pirminis hiperparatiroidizmas yra dažnas prieskydinių liaukų veiklos sutrikimas. Prieskydinės liaukos adenoma (PLA) nėštumo laikotarpiu yra gana reta liga, kurios diagnozė ir gydymas yra sudėtingas. Šiame straipsnyje aprašoma 32 metų amžiaus pacientė, kuriai prieš nėštumą buvo diagnozuota PLA, tačiau operacija neatlikta ir gydymas neskirtas, nenustačius organų taikinių (inkstų, žarnyno, kaulų) pažeidimo. Pacientei pastojus, dėl hiperparatiroidizmo atsirado hiperkalcemija, kuri turėjo įtakos nėštumo ir gimdymo komplikacijoms: išsivystė preeklampsija, placentos funkcijos nepakankamumas, sulėtėjo vaisiaus augimas ir, blogėjant vaisiaus būklei, neišnešiotas nėštumas užbaigtas cezario pjūvio operacija.

Streptokokinė infekcija nėštumo laikotarpiu. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

2024-09-27T15:37:10+03:00

Streptokokinė infekcija – tai viena dažniausiai pasitaikančių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Ši infekcija dažniausiai nustatoma jauno amžiaus pacientams ir yra sėkmingai gydoma, skyrus racionalią antibiotikoterapiją, tačiau nėščiųjų atveju infekcija yra itin pavojinga, dažnai komplikuota. Ne visos streptokokų grupės bakterijos sukelia kliniškai reikšmingą infekciją, kitos, priešingai, yra normalios žmogaus mikrofloros dalis. Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie komplikuotą streptokokinės kilmės infekciją nėštumo laikotarpiu.

Viešojo sektoriaus ambulatorinių paslaugų nėščiosioms, gimdyvėms bei jų vaikams prieinamumo ir kokybės gerinimo galimybės

2024-09-27T15:01:44+03:00

LAGD kronika. Prof. habil. dr. Vacys Sadauskas (1924–2019 m.)

2024-09-27T15:01:45+03:00

Reprodukcinės medicinos centrui – 5 metai

2024-09-27T15:01:45+03:00

LAGD naujienos

2024-09-27T15:01:45+03:00

In Memoriam

2024-09-27T15:03:16+03:00