Lietuvos akušerija ir ginekologija

Gimdos miomos ir nėštumas. Nėštumo komplikacijos ir baigtys

Gabija Brazdžiūtė — 2024-03-25

Tikslas. Nustatyti nėščiųjų gimdos miomų dažnį ir vertinti galimą miomų įtaką nėštumo eigai bei baigtims. Tyrimo metodai. Atlikta retrospektyvioji Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos 2020–2022 m. pacienčių, kurioms iki nėštumo, nėštumo laikotarpiu arba gimdymo metu rastos miomos, ligos istorijų analizė. Tiriamąją grupę sudarė 120 moterų. Rezultatai. Nėščiosios, kurių gimdoje rastos miomos, sudarė 2,11 proc. visų moterų, gimdžiusių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2020–2022 m. Vidutinis tiriamųjų amžius – 34,14 ± 4,76 metai. Nėštumo laikotarpiu hospitalizuota 18,3 proc. tiriamųjų. Dažniau hospitalizuotos moterys, kurių gimdoje rasta daugiau nei viena mioma (p = 0,049). Be to, tiriamosios, kurių gimdoje rastos kelios miomos, dažniau hospitalizuotos dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo (p = 0,031). Moterų, kurių gimdoje rasta daugiau nei viena mioma, vidutinė nėštumo trukmė buvo statistiškai reikšmingai trumpesnė (36,7 sav.) nei moterų, kurių gimdoje rasta viena mioma (38,5 sav.). 48,7 proc. tiriamųjų gimdymas užbaigtas cezario pjūvio operacija. Dažniausiai operacijos atliktos 30–34 metų tiriamosioms, dažniausia cezario pjūvio operacijos indikacija – distocija (34,5 proc.). Vidutinis naujagimių būklės vertinimas pagal APGAR skalę po 1 min. buvo 8,66 ± 1,56, o po 5 min. – 9,346 ± 0,85. Išvados. Daugiau nei viena mioma gimdoje sietina su priešlaikinio gimdymo klinika. Moterų, kurių gimdoje rastos miomos, gimdymas užbaigiamas cezario pjūvio operacija dažniau nei bendroje populiacijoje. Miomos gimdoje naujagimio būklei įtakos neturėjo.

Partnerio paramos svarba moters psichologinei savijautai nėštumo laikotarpiu

Kamilė Andruškaitė — 2024-03-25

Viešajame Lietuvos visuomenės diskurse vis dažniau pabrėžiama rūpesčio moterų psichologine savijauta nėštumo laikotarpiu svarba. Tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse moksliškai tyrinėjant besilaukiančių moterų poreikius, siekiama prisidėti prie optimalios fizinės ir psichologinės būsimų motinų savijautos, skatinti sveikatai palankų elgesį nėštumo laikotarpiu, pažinti gerovę sąlygojančius veiksnius bei su tuo susijusius asmenybės bruo- žus ir kt. [2]. Nustatyta, kad moterys, subjektyviai geriau vertinančios partnerio palaikymą nėštumo laikotarpiu, jaučiasi laimingesnės ir patiria mažiau streso [23]. Be to, mažesnis streso lygis nėštumo laikotarpiu turi teigiamos reikšmės tiek motinoms, tiek naujagimiams [24]. Tyrimo tikslas. Naudojant sisteminę mokslinės literatūros apž- valgą, aprašyti partnerio paramos svarbą moters psichologinei savijautai nėštumo laikotarpiu. Metodai. Atlikta sisteminė mokslinės literatūros apžvalga, į kurią įtraukti ir išanalizuoti 32 moksliniai straipsniai. Rezultatai. Partnerio parama gali būti naudinga ne tik fizinei sveikatai, bet ir emocinei poros santykių gerovei. Moterys, sulaukusios tinkamos paramos, ne tik jautėsi saugesnės, bet ir turėjo galimybę daugiau laiko skirti poilsiui ir pasižymėjo mažesniais streso rodikliais. Išvados. Partnerio parama tiesiogiai veikia moters ir vaisiaus psichologinę sveikatą nėštumo laikotarpiu. Nėštumo laikotarpiu moterys iš būsimo vaiko (-ų) tėvų dažniausiai tikėjosi dalyvavimo priešgimdyvinėse apžiūrose, pagalbos namų ruošoje bei emocinės paramos.

Pacienčių, sergančių policistinių kiaušidžių sindromu, mitybos savitumai

Uršula Eva Žibort — 2024-03-25

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – tai viena dažniausių reprodukcinio amžiaus moterų endokrininių patologijų. Svarbiausias PKS patogenezės veiksnys – atsparumas insulinui, dėl kurio taip pat padidėja androgenų kiekis kraujyje. PKS atveju, uždegiminiai rodikliai koreliuoja su moters kūno mase, todėl tinkami mitybos įpročiai bei dieta gali turėti teigiamos įtakos PKS eigai bei simptomams. Tinkama dieta gali sumažinti uždegimo lygį organizme, androgenų kiekį kraujyje bei padidinti organizmo jautrumą insulinui. Manoma, jog Viduržemio jūros regiono dieta gali būti vienas iš nemedikamentinių PKS gydymo būdų. Papildų (probiotikų, mioinozitolio, vitamino D, omega-3 riebiųjų rūgščių) vartojimas gali padėti sumažinti oksidacinį stresą organizme, turėti teigiamos įtakos mėnesinių ciklo reguliarumui ir ovuliacijai. Gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, kokybiškas miegas, pakankamas fizinis, aktyvumas taip pat turi įtakos PKS eigai.

Cezario pjūvio operacijos pasirinkimo priežastys. Literatūros apžvalga

Rūta Petkevičiūtė — 2024-03-25

Cezario pjūvio operacija – tai nėštumo užbaigimo operacija, kai vaisius ištraukiamas per priekinę pilvo sieną ir gimdą. Ši operacija atliekama, kai gresia komplikacijos, sukeliančios pavojų motinos ir vaisiaus gyvybei, tačiau kai kurios moterys nori gimdyti šiuo būdu, net jei nėra jokių rizikos veiksnių. Šiame straipsnyje analizuojamos priežastys, kodėl moterys nori gimdyti cezario pjūvio operacijos būdu, kai tam nėra medicininių indikacijų. Tikslas. Išanalizavus mokslinę literatūrą, išnagrinėti bei aprašyti moterų cezario pjūvio operacijos pasirinkimo priežastis. Metodai. Literatūros paieška atlikta „PubMed“ duomenų bazėje, atrinkti ir išanalizuoti 33 straipsniai. Visos publikacijos yra ne senesnės nei 10 metų. Straipsnyje pateikiama tik apibendrinta mokslinės literatūros apžvalga. Išvados. Viena dažniausių priežasčių, kodėl moterys pageidauja cezario pjūvio operacijos, yra tokofobija arba antrinė gimdymo baimė, kurią sukelia išgyventa traumuojanti gimdymo patirtis. Kita svarbi priežastis – baimė patirti dubens dugno raumenų traumą. Be to, sprendimui įtakos turi ir socialinė-kultūrinė aplinka.

Nėštumas ir sportas. Ar tai suderinama? II dalis

Atėnė Simanauskaitė — 2024-03-25

Įrodyta, jog fizinis aktyvumas nėštumo laikotarpiu yra naudingas motinai, vaisiui ir naujagimiui. Vis tik vieno bendro sutarimo dėl fizinio krūvio dažnio, intensyvumo, trukmės arba fizinės veiklos rūšies, kuri geriausiai tiktų nėštumo laikotarpiu, nėra, nors rekomendacijų pateikiama ne viena. Pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiama fizinio krūvio nauda ir galimas poveikis nėštumo eigai, jo baigtims, antroje dalyje pateikiamos rekomendacijos sportuojančioms moterims nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo.

Fetomaterninė transfuzija: trijų atvejų pristatymas

Erika Žėkaitė-Vaišnienė — 2024-03-25

Fetomaterninė transfuzija – tai vaisiaus kraujo patekimas į motinos kraujotaką bet kuriuo nėštumo
laikotarpiu. Nedidelis vaisiaus kraujo patekimas – fiziologinis įvykis, bet, įvykus masyviai transfuzijai, vaisius gali
žūti arba gimti kritiškai sunkios būklės. Ši būklė yra reta, tačiau 2022–2023 m. 2 sav. laikotarpiu Kauno klinikų
Neonatologijos klinikoje gydyti trys labai sunkios būklės naujagimiai, patyrę fetomaterninę transfuziją.

Vaisiaus širdies yda (kritinė įgimta aortos, jos lanko ir vožtuvo hipoplazija). Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

Aušrinė Anužytė — 2024-03-25

Kritinė vaisiaus aortos, jos lanko ir vožtuvo hipoplazija – tai įgimta širdies yda, kurios metu dėl susiaurėjusios aortos ir jos vožtuvo angos sunkiau išstumiamas kraujas ir vystosi kairiosios širdies nepakankamumas. Straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis, naujagimio gydymas ir pasireiškusios komplikacijos. Nurodomi galimi šios ydos gydymo būdai prenataliniu ir postnataliniu laikotarpiu. Pateikiama panašių klinikinių atvejų apžvalga.

Vaisiaus stebėsena gimdoje. Vaisiaus fiziologija ir ktg parametrai. Ii dalis

George Haroun — 2024-03-25

KTG gali padėti vertinti vaisiaus ir jo aplinkos būklę gimdymo metu. Žinoti skirtingus KTG parametrus ir jų atsiradimo priežastis gali būti gyvybiškai svarbu. Pagrindinių KTG pokyčių vertinimo supratimas gali padėti klinicistams išvengti gimdymo komplikacijų bei veiksmingai apsaugoti vaisių nuo nepageidaujamų baigčių.

Autoimuniteto ir nevaisingumo ryšys

Brigita Šemeklienė — 2024-03-25

Vis daugiau tyrimų rodo, kad reprodukcinė sistema yra glaudžiai susijusi su imunine sistema. Pakitęs imuninis atsakas, ypač pasireiškus autoimuninėmis reakcijomis, gali turėti įtakos vaisingumui. Straipsnyje apžvelgiamos sąsajos tarp autoimuniteto ir dažniausiai pasitaikančių ginekologinių ligų, tokių kaip policistinis kiaušidžių sindromas, endometriozė, priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas ir antifosfolipidinis sindromas. Taip pat analizuojamas ryšys tarp autoimuniteto ir vyrų nevaisingumo bei apžvelgiama autoimuninių endokrininių ligų įtaka nevaisingumui.

Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos galimybės ginekologiniuose tyrimuose

Kornelija Burbaitė — 2024-03-25

Straipsnyje apžvelgiama radiologinių tyrimų – kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos – įtaka tiriant pacientes dėl ginekologinių patologijų. Trumpai aptariami radiologiniai tyrimai, jų indikacijos, kontraindikacijos, pacientės paruošimas tyrimams.

Kaulų mineralizaciją gerinamosios priemonės osteoporozei gydyti

Silvija Valdonė Alšauskė — 2024-03-25

Osteoporozė – tai sisteminė liga, kuriai būdinga maža kaulų masė ir kaulinio audinio mikroarchitektūros pokyčiai, lemiantys kaulų trapumo ir lūžių rizikos padidėjimą. Ši liga dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms, ypač moterims, tačiau senstant populiacijai osteoporozė tampa viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Negydyta osteoporozė sukelia ne tik sunkius fizinius simptomus, bet ir paveikia psichosocialinį žmogaus gyvenimą – gebėjimą pasirūpinti kasdieniais savo poreikiais, pasitikėjimą savimi. Moterų kaulų retėjimo procesą gerokai paspartina menopauzė – dėl šios priežasties didelę sergančiųjų dalį sudaro 50–70 metų (pomenopauzinio amžiaus) moterys [1]. Osteoporoze suserga 1 iš 3 vyresnio nei 50 metų moteris ir 1 iš 5 tokio amžiaus vyrų [2]. Osteoporozės gydymas turi būti ilgalaikis, individualus, siekiant sumažinti netrauminių lūžių riziką, apsaugoti nuo naujų lūžių, stabilizuoti arba padidinti KMT. Specifinis gydymas derinamas su bendrosiomis kaulų mineralizaciją gerinančiomis priemonėmis

Tarptautinė lyderystės programa „Pagalbos galimybės nuo prievartos ir seksualinio smurto nukentėjusiesiems“

Kristina Jarienė — 2024-03-25

Remiantis įvairių nuolat vykdomų apklausų duomenimis, Lietuvoje bet kokios rūšies seksualinį smurtą patiria nuo 20 iki 40 proc. moterų, tačiau oficialios ataskaitos rodo, jog šių nusikaltimų per metus būna kiek daugiau nei 100, o ištiriama dar mažiau. Į medicinos įstaigas jų atvyksta daugiau, tačiau nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjęs žmogus nebūtinai tiesiogiai nurodo smurtą kaip pagrindinę kreipimosi priežastį. Svarbu pabrėžti, jog daugiau nei pusė nukentėjusiųjų nesikreipia niekur arba netgi neprasitaria apie smurtinę patirtį. Priežastys labai įvairios: kai kurios nežino, kokių žingsnių pirmiausia imtis, kitos bijo viešumo, ypač jei užima aukštas pareigas arba nerimauja, kad viešumas pakenks jų vaikams, yra per daug emociškai sugniuždytos ir bijo, kad jomis niekas nepatikės, netiki teisėsauga arba dvejoja sveikatos priežiūros galimybėmis.

Sveiko ilgaamžiškumo medicina

Leonas Valius — 2024-03-25

Sveiko ilgaamžiškumo medicinos tema šiuo metu yra pasaulinėje medicinos aktualijų viršūnėje, be abejo, ši tema aktuali ir Lietuvoje. Ilgaamžiškumo ir sveiko senė- jimo medicinos kryptis yra ne tik įdomus mokslinių tyrimų objektas, bet ir kasdienė būtinybė. Šios medicinos srities tikslas – ne tik išgydyti ligas, bet ir užkirsti kelią jų atsiradimui bei pagerinti žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Sveiko ilgaamžiškumo tyrimai turėtų tapti šiuolaikinės sveikatos priežiūros prioritetu. Be to, nemažiau svarbu pradėti integruoti ilgaamžiškumo medicinos principus į gydytojų ir specialistų kasdienę praktiką. Pasauliniu mastu jau yra nemažai įvairių iniciatyvų, tokių kaip Ilgaamžiškumo švietimo centras (angl. Longevity Education Hub), kuriomis siekiama diegti sveiko ilgaamžiškumo medicinos principus į ugdymo programas, ruošiant ateities gydytojus.

LAGD kronika. Prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė (1959–2021 m.)

LAGD — 2024-03-25

Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos (LAGD) prezidentės prof. dr. Žanos Bumbulienės iniciatyva nuo 2024 m. žurnale atsiranda nauja skiltis – LAGD kronika, kurioje prisiminsime labiausiai profesinės draugijos veikloje pasižymėjusius kolegas. Pirmajame šių metų numeryje pagerbsime žurnalo „Lietuvos akušerija ir ginekologija“ įkūrėją prof. dr. Rūtą Jolantą Nadišauskienę.

Naujovė ginekologinių tyrimų srityje – neinvazinė endometriozės diagnostika iš seilių

Genetinių tyrimų įmonė „Placenta“ — 2024-03-25

„Ziwig Endotest®“ yra pirmasis pasaulyje diagnostinis endometriozės tyrimas, atliekamas tiriant seiles. Tyrimu per 3–4 sav. nustatoma patikima ir aiški ligos diagnozė, ištyrus seilių mėginį. Biologinis mėginio tyrimas atliekamas specializuotoje, visiškai automatizuotoje centrinėje laboratorijoje, kuri yra Prancūzijoje.

Sveikiname

LAGD — 2024-03-25

LAGD naujienos

LAGD — 2024-03-25

Renginiai

LAGD — 2024-03-25