Lietuvos akušerija ir ginekologija
http://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG
<p>Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos žurnalas gydytojams akušeriams ginekologams, neonatologams, akušerėms ir besidomintiems moters ir vaiko sveikatos priežiūra.</p>Vitae Literalt-LTLietuvos akušerija ir ginekologija1392-5091Pogimdyminė depresija ir gimdymo patirtys: gimdymo būdo bei epidurinės nejautros reikšmė pogimdyminės depresijos atsiradimui
http://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1590
<p>Tyrimo tikslas. Įvertinti gimdymo būdo, medicininių intervencijų ir epidurinės nejautros įtaką pogimdyminės depresijos išsivystymui. Metodai. Atlikta literatūros apžvalga. Straipsnių paieška vykdyta „PubMed“, „ScienceDirect“ ir „Wiley online library“ duomenų bazėse. Taikant PRISMA atrankos kriterijus, į analizę įtrauktos aštuonios publikacijos. Rezultatai. Šešiuose straipsniuose nagrinėta gimdymo būdo įtaka pogimdyminės depresijos atsiradimui. Vieningai sutariama, kad didžiausią pogimdyminės depresijos riziką kelia skubioji cezario pjūvio operacija (CPO), o gimdymas natūraliais takais be sužadinimo šią riziką mažina. Planinės CPO atveju rezultatai buvo nevienareikšmiai: moterims, kurioms iki gimdymo nepasireiškė jokie psichikos sveikatos sutrikimai, planinė CPO didino pogimdyminės depresijos riziką, o toms, kurioms iki gimdymo diagnozuota depresija arba nerimo sutrikimai, planinė CPO šią riziką mažino. Remiantis dviejų publikacijų duomenimis, epidurinė nejautra taip pat siejama su mažesne pogimdyminės depresijos rizika. Išvados. Mažiausia pogimdyminės depresijos rizika nustatyta toms moterims, kurioms iki gimdymo nediagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai, kurios gimdė natūraliais takais be intervencijų ir pasirinko epidurinę nejautrą. Moterims, kurios iki gimdymo sirgo depresija, mažiausia rizika siejama su planine CPO. Didžiausią pogimdyminės depresijos riziką kelia skubi CPO.</p>Danielė BerulėLiveta VaitulevičiūtėMiglė RemeikaitėSimona Jazdauskienė
Copyright (c) 2025 Lietuvos akušerija ir ginekologija
2025-06-302025-06-302829310110.37499/LAG.1590Lietuvos jaunimo požiūrio į lytinį švietimą kaita: vienmomentinis skerspjūvio tyrimas
http://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1669
<p>Tyrimo tikslas. Įvertinti lytinio švietimo prieinamumo ir informacijos gavimo pasirinkimų pokyčius tarp 14–29 metų Lietuvos jaunimo 2017–2023 m. laikotarpiu. Metodai. Anoniminė internetinė apklausa buvo platinama el. paštu ir per „Facebook“ 20 universitetų, 23 kolegijų studentų ir 517 mokyklų moksleivių taryboms Lietuvoje. Rezultatai. 1 371 respondentas (49,2 proc.) nurodė, kad mokykloje buvo vedamos lytinio švietimo pamokos, o 1 308 (46,9 proc.) buvo kalbėjęsi su tėvais apie reprodukcinę sveikatą. Moterys žymiai dažniau nei vyrai teigė dalyvavusios pamokose ir kalbėjusios šia tema su šeimos nariais (p < 0,05). Labiausiai pageidaujami informacijos gavimo būdai buvo informaciniai filmai (57,8 proc. 2017 m., palyginti su 61,8 proc. 2023 m.; p = 0,017) ir socialiniai tinklai (35,3 proc. 2017 m., palyginti su 50,2 proc. 2023 m.; p < 0,001). Pasirinkimai skyrėsi priklausomai nuo išsilavinimo lygio ir lyties. Apibendrinant, pasitenkinimas mokyklos teikiamo lytinio švietimo kokybe išliko žemas ir per tiriamą laikotarpį nepagerėjo. Išvados. Didelei daliai Lietuvos jaunimo vis dar nėra suteikiamas visapusiškas lytinis švietimas nei mokykloje, nei namuose. Vis didesnę reikšmę įgyja skaitmeninės platformos kaip pirminiai seksualinės sveikatos informacijos šaltiniai.</p>Guoda BuržinskienėDeimantė GervytėGabija KazanovienėAlgirdas JarasKristina Jarienė
Copyright (c) 2025 Lietuvos akušerija ir ginekologija
2025-06-302025-06-3028210210810.37499/LAG.1669Nėščiųjų žinios apie keliavimą nėštumo laikotarpiu ir keliavimo įpročiai
http://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1651
<p>Tyrimo tikslas. Įvertinti nėščiųjų keliavimo įpročius ir jų žinias apie kelionių metu galimus pavojus nėštumo laikotarpiu. Metodai. Atliktas kiekybinis tyrimas, taikant anoniminę anketinę apklausą. Tyrime dalyvavo 103 nėščiosios, kurios buvo hospitalizuotos Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriuje arba lankėsi Nėščiųjų ir gimdyvių priimamajame. Duomenys analizuoti naudojant SPSS programinę įrangą, taikant dažnių analizę ir chi kvadrato (χ2) testą (p < 0,05). Rezultatai. Nėštumo laikotarpiu keliavo 52 proc. respondenčių. Net 82 proc. jų teigė žinojusios apie kelionių pavojus, o 47 proc. prieš kelionę pasikonsultavo su gydytoju. Dažniausi keliavimo motyvai – poilsis ir artimųjų lankymas. Nors dauguma apklaustųjų nurodė žinančios apie giliųjų venų trombozės profilaktikos priemones, tokias kaip kompresinių kojinių dėvėjimas arba fiziniai pratimai kas 30 min., šios rekomendacijos realiai taikomos retai. Išvados. Dauguma nėščiųjų yra informuotos apie galimus pavojus keliaujant nėštumo laikotarpiu, tačiau giliųjų venų trombozės profilaktikos žinios dažnai nėra praktiškai taikomos.</p>Lina AdomaitienėEvelina Smailytė
Copyright (c) 2025 Lietuvos akušerija ir ginekologija
2025-06-302025-06-3028211011710.37499/LAG.1651Gimdymo baigtys po vienos cezario pjūvio operacijos: retrospektyvioji rizikos veiksnių ir akušerinių baigčių analizė
http://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1648
<p>Tyrimo tikslas. Įvertinti nėštumo ir gimdymo baigtis bei jas lemiančius veiksnius po vienos cezario pjūvio operacijos (CPO). Metodai. Atliktas retrospektyvusis tyrimas, į kurį buvo įtrauktos moterys, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. gimdžiusios po vienos CPO. Analizuotos nėštumo komplikacijos, gimdymo eiga, komplikacijos gimdymo metu ir naujagimių būklė. Rezultatai. Išanalizuota 414 atvejų. Pirmą grupę sudarė 253 moterys (61,1 proc.), kurios po vienos CPO sėkmingai pagimdė natūraliais takais. Antra grupė – 161 moteris (38,9 proc.), kuriai gimdymas užbaigtas pakartotine CPO. Moterys, kurios buvo gimdžiusios natūraliais takais prieš pirmąją CPO (n = 30 ir n = 5, p = 0,002) arba po jos (n = 61 ir n = 10, p < 0,001), dažniau sėkmingai pagimdė natūraliai. Naujagimiai, gimę natūraliais takais, pagal Apgar skalę po 1 ir 5 min. įvertinti aukštesniais balais nei tie, kurie gimė po skubios pakartotinės CPO. Išvados. Gimdymo baigtis po vienos anksčiau atliktos CPO lemia ankstesni gimdymai natūraliais takais ir savaiminė gimdymo veikla. Didesnis komplikacijų dažnis nustatytas moterims, kurioms atlikta skubi pakartotinė CPO.</p>Rugilė LeščiauskaitėViktorija NemeikšienėEglė Savukynė
Copyright (c) 2025 Lietuvos akušerija ir ginekologija
2025-06-302025-06-3028211812410.37499/LAG.1648Nėščiųjų požiūris į dirbtinį intelektą bei jo naudojimą gimdymo metu vertinant kardiotokogramas
http://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1667
<p>Tyrimo tikslas. Įvertinti nėščiųjų požiūrį į dirbtinio intelekto (DI) naudojimą gimdymo metu vertinant kardiotokogramas (KTG). Metodai. Naudota originali autorių sukurta anoniminė anketa, kurią sudaro 21 klausimas. Anketa paskelbta internetinėje svetainėje www.apklausa.lt. Atspausdinta anketa bei sukurti QR kodai su aktyvia nuoroda į apklausos internetinę svetainę dalyti Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Rezultatai. Iš viso tyrime dalyvavo 358 respondentės. Aukštesnio išsilavinimo bei jaunesnės nėščiosios statistiškai reikšmingai dažniau teigė žinančios, kas yra DI ir apie galimybę jį pritaikyti medicinos srityje. Daugiau nei pusė respondenčių (64,8 proc., n = 232) nesutinka, kad ateityje gydytojų darbą perims DI bei gydytojai taps priklausomi nuo kompiuterinių sistemų ir dėl to blogės jų darbo kokybė. Dauguma apklaustų moterų (78,2 proc., n = 280) sutiko, kad gimdymo metu jų KTG vertintų gydytojas, naudodamasis DI. Nustatytas stiprus respondenčių pasitikėjimas gydytojais – 88,3 proc. (n = 316) apklaustųjų teigia, kad gimdymo metu taikant DI KTG duomenims vertinti galutinę išvadą patvirtinti turėtų gydytojas. Išvados. Jaunesnės bei aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys yra geriau informuotos apie DI ir jo pritaikymo galimybes medicinos srityje. Respondentės sutinka, kad DI daro pažangą medicinos srityje, o jo panaudojimas gimdymo metu vertinant KTG duomenis galėtų palengvinti gydytojo kasdienį darbą, tačiau jos nemano, kad ateityje gydytojų darbą perims DI. Didžioji dalis nėščiųjų sutiktų, kad gimdymo metu jų KTG vertintų gydytojas, naudodamasis DI. Analogiški ir kitų šalių pacientų apklausų rezultatai: respondentai sutinka, kad DI yra naudingas įrankis, kai naudojamas kaip pagalbinė priemonė, tačiau galutinius sprendimus turėtų priimti gydytojas.</p>Ana GorbunovaGerda SmolskaitėMiglė SemėnaitėJustina Kačerauskienė
Copyright (c) 2025 Lietuvos akušerija ir ginekologija
2025-06-302025-06-3028212513010.37499/LAG.1667Tarpvietės III arba IV laipsnio plyšimai po gimdymo: ilgalaikė priežiūra ir dubens dugno raumenų funkcijos atkūrimas
http://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1687
<p>III ir IV laipsnio akušeriniai analinio sfinkterio pažeidimai (OASIS) – sudėtinga gimdymo komplikacija, sukelianti reikšmingų iššūkių klinikinėje praktikoje ir ilgalaikėje moters sveikatos priežiūroje po gimdymo. Straipsnyje pristatomi du klinikiniai atvejai, išryškinantys ilgalaikės pogimdyminės priežiūros ir kompleksinės dubens dugno reabilitacijos svarbą. Aptariamos OASIS priežiūros gairės Lietuvoje ir užsienyje, pabrėžiant ankstyvos uroginekologinės bei reabilitacinės pagalbos būtinybę. Taip pat pabrėžiama tarpdisciplininio požiūrio nauda, siekiant sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką ir pagerinti moters fizinę bei emocinę sveikatą.</p>Akvilė PapievytėKlaudija TalkevičienėJustina KačerauskienėZita StrelcovienėVenta DonecEglė Bartusevičienė
Copyright (c) 2025 Lietuvos akušerija ir ginekologija
2025-06-302025-06-3028213114210.37499/LAG.1687Šlapimo nelaikymo valdymo metodai po gimdymo
http://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1711
<p>Šlapimo nelaikymas po gimdymo yra dažnas sutrikimas, galintis reikšmingai paveikti moters fizinę ir emocinę savijautą. Šiame straipsnyje pateikiama mokslinės literatūros analizė, daugiausia remiantis 2014 2024 m. publikacijomis, papildomai įtraukiant ankstesnius reikšmingus šaltinius. Nustatyta, kad dubens dugno raumenų treniruotės yra pagrindinis konservatyvus gydymo metodas, tačiau kompleksinių priemonių, tokių kaip akupresūra, akupunktūra, biologinio grįžtamojo ryšio terapija (angl. biofeedback) arba elektrostimuliacija, taikymas gali reikšmingai padidinti gydymo veiksmingumą. Pabrėžiama ir gyvenimo būdo korekcijų, tokių kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas bei svorio kontrolė, svarba. Straipsnyje išryškinamas slaugytojų vaidmuo – ne tik edukuoti pacientes ar teikti joms emocinę paramą, bet ir įgyvendinti individualizuotą priežiūros strategiją. Siekiant stiprinti įrodymais grįstą praktiką, rekomenduojama atlikti daugiau didelės apimties ir ilgalaikių tyrimų.</p>Gerda BučienėKristina Jarienė
Copyright (c) 2025 Lietuvos akušerija ir ginekologija
2025-06-302025-06-3028214415010.37499/LAG.1711Pasteurella multocida sukeltas naujagimių sepsis ir meningitas
http://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1597
<p>Pasteurella multocida (P. multocida) yra dažniausia vietinių infekcijų priežastis suaugusiesiems ir vaikams po naminių gyvūnų įkandimo arba įdrėskimo, rečiau ji sukelia meningitą arba sepsį. Nors naujagimiams ši infekcija pasireiškia retai, susirgus sepsiu arba meningitu mirštamumas siekia 20 proc., o išgyvenusiesiems dažnai išlieka ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Šios infekcijos riziką galima sumažinti ribojant artimą mažų vaikų kontaktą su naminiais gyvūnais ir laikantis tinkamos rankų higienos namuose. Lietuvoje pirmą kartą aprašomas P. multocida sukeltas sepsis ir meningitas 17 parų amžiaus naujagimei po netrauminio kontakto su naminiu gyvūnu – be įkandimo arba įdrėskimo.</p>Laima TamulienėUrtė StankutėSkaistė PečiulienėArūnas Liubšys
Copyright (c) 2025 Lietuvos akušerija ir ginekologija
2025-06-302025-06-3028216216410.37499/LAG.1597Ūminis pankreatitas nėštumo laikotarpiu
http://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1612
<p>Straipsnyje pateikiamas ūminio biliarinio pankreatito, nustatyto 35 nėštumo savaitę, klinikinis atvejis. Pankreatito priežastimi laikytina tulžies pūslės akmenligė ir pats nėštumas. Gydymo taktika apėmė nėštumo užbaigimą atliekant cezario pjūvio operaciją, po kurios taikytas specifinis gydymas – endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija. Literatūros apžvalgoje aptariami pagrindiniai iššūkiai, susiję su tinkamiausio gydymo metodo parinkimu nėščiajai bei galimų rizikų vaisiui mažinimu.</p>Gabija MatuzaitėVirginija Paliulytė
Copyright (c) 2025 Lietuvos akušerija ir ginekologija
2025-06-302025-06-3028216516710.37499/LAG.1612Prenatalinė parvoviruso B19 diagnostika ir gydymas. Klinikinis atvejis
http://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1618
<p>Parvoviruso B19 infekcija nėštumo laikotarpiu gali sukelti sunkią vaisiaus anemiją ir neimuninę vaisiaus vandenę. Ankstyva diagnostika, atliekant vidurinės smegenų arterijos (VSA) maksimalaus sistolinio kraujo tėkmės greičio (Vmaks.) Doplerio tyrimą, padeda laiku nustatyti vaisiaus anemiją ir skubiai atlikti intrauterininę transfuziją (IUT). Šiuo atveju IUT buvo veiksminga, nes sumažino vaisiaus anemijos laipsnį ir pagerino hemodinaminę būklę. Vėliau vaisiaus būklė buvo reguliariai stebima, o išnešiojus vaisių, sužadinus gimdymą pavyko išvengti komplikacijų ir užtikrinti gerą naujagimio būklę.</p>Gabija GrežeckaitėKotryna BaltutytėEdita Vabolienė
Copyright (c) 2025 Lietuvos akušerija ir ginekologija
2025-06-302025-06-3028216817010.37499/LAG.1618Ūminė kepenų porfirija ir moterų sveikata: kada įtarti ir kaip gydyti?
http://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1726
<p>Ūminės kepenų porfirijos (ŪKP) – retos, paveldimos ligos, susijusios su sutrikusia hemo biosinteze, dažniausiai pasireiškiančios vaisingo amžiaus moterims. Šių ligų klinikiniai simptomai yra labai įvairūs ir nespecifiniai – stiprūs pilvo skausmai, neurologiniai ir psichikos sutrikimai, todėl liga dažnai ilgai lieka nediagnozuota. Straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai patofiziologiniai mechanizmai, ligą provokuojantys veiksniai, ypatingas dėmesys skiriamas moters organizmo savitumams ir nėštumo poveikiui ligos eigai. Aptariami diagnostikos algoritmai, pabrėžiant šlapimo ALA, PBG ir genetinių tyrimų reikšmę. Pateikiamos pagrindinės gydymo kryptys: heminų taikymas ūminių priepuolių metu, givosirano reikšmė profilaktikai ir gyvenimo būdo korekcijų svarba. Laiku nustatyta diagnozė ir tinkamai taikomas gydymas gali reikšmingai pagerinti pacientų prognozę ir gyvenimo kokybę.</p>Augustina TumelytėPaulina TekoriutėLimas Kupčinskas
Copyright (c) 2025 Lietuvos akušerija ir ginekologija
2025-06-302025-06-3028215616010.37499/LAG.1726Didelės rizikos plaučių embolija nėštumo laikotarpiu: diagnostikos ir gydymo iššūkiai
http://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1646
<p>Tyrimo tikslas. Apžvelgti didelės rizikos plaučių embolijos nėštumo laikotarpiu patologinę fiziologiją, diagnostikos savitumus, rizikos vertinimo kriterijus ir gydymo galimybes. Metodai. Atlikta literatūros apžvalga naudojant „PubMed“ duomenų bazę. Atrinkti straipsniai, parašyti anglų kalba, vartojant reikšminius žodžius: „plaučių embolija“, „nėštumas“, „diagnostika“, „rizikos vertinimas“, „gydymas“. Pirmenybė teikta sisteminėms apžvalgoms ir metaanalizėms, paskelbtoms per pastarąjį dešimtmetį. Taip pat įtraukti analitiniai stebėsenos tyrimai bei išplėstinės literatūros apžvalgos. Epidemiologiniams duomenims bei patologinės fiziologijos apžvalgai naudoti ir senesni straipsniai. Rezultatai. Didelės rizikos plaučių embolijos atvejais pažeidžiama dešiniojo širdies skilvelio funkcija, prasideda obstrukcinis šokas. Nors kompiuterinės tomografijos angiografija laikoma tiksliausiu diagnostikos metodu, esant hemodinamikos nestabilumui yra naudinga echokardiografija. Nėščiųjų ankstyvos mirties rizika vertinama pagal tuos pačius kriterijus, kaip ir bendroje populiacijoje. Dėl padidėjusios kraujavimo rizikos sisteminė trombolizė nėštumo laikotarpiu rekomenduojama tik hemodinamiškai nestabilioms pacientėms. Išvados. Plaučių embolija nėštumo laikotarpiu gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas, todėl svarbi ankstyva diagnostika ir tikslus rizikos įvertinimas. Dėl riboto perspektyviųjų tyrimų, kuriuose lyginami skirtingi didelės rizikos nėščiųjų plaučių embolijos gydymo metodai, skaičiaus, gydymo taktika kiekvienu atveju turėtų būti parenkama individualiai.</p>Eglė NoreikaitėDiana Ramašauskaitė
Copyright (c) 2025 Lietuvos akušerija ir ginekologija
2025-06-302025-06-3028215115510.37499/LAG.1646Redakcijos skiltis
http://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1724
Tomas Biržietis
Copyright (c) 2025 Lietuvos akušerija ir ginekologija
2025-06-292025-06-292829090Lietuvos akušerių ginekologų draugijos veikla 2001–2004 m.
http://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1725
Audronė Arlauskienė
Copyright (c) 2025 Lietuvos akušerija ir ginekologija
2025-06-302025-06-302829192Epigenetinio tyrimo „WID®-easy“ reikšmė gimdos gleivinės vėžio diagnostikai
http://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1727
LAGD
Copyright (c) 2025 Lietuvos akušerija ir ginekologija
2025-06-302025-06-30282172172Sveikiname
http://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1728
LAGD
Copyright (c) 2025 Lietuvos akušerija ir ginekologija
2025-06-302025-06-30282174176