Moterų emocinės būklės pogimdyminiu laikotarpiu vertinimas

Miglė Urbonaitė; Eligija Teleišytė; Mindaugas Kliučinskas; Arnoldas Bartusevičius; Eglė Bartusevičienė

doi:10.37499/LAG.1308

Miglė Urbonaitė VU MF Klinikinės medicinos instituto Vidaus ligų centras
Eligija Teleišytė LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinika
Mindaugas Kliučinskas LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinika
Arnoldas Bartusevičius LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinika
Eglė Bartusevičienė LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinika

Reikšminiai žodžiai: pogimdyminė depresija, nerimas po gimdymo, savivertė, emocinė būklė

Santrauka

Tyrimo tikslas. Įvertinti moterų emocinę būklę pogimdyminiu laikotarpiu ir nustatyti gimdymo būdo, nėštumo dydžio bei moterų savivertės sąsajas su jų emocine būkle. Metodika. Pasirinktas anketinės apklausos tyrimo metodas. Internetinė apklausa vykdyta paskelbus viešą kvietimą „Facebook“ grupėse. Klausimyną sudarė demografiniai duomenys, akušerinė ir ginekologinė moterų anamnezė, Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė (EPDS), perinatalinio nerimo atrankos skalės klausimynas (PASS) ir Rosenbergo savęs vertinimo skalės klausimynas. Statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS“ paketu. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Apklausoje dalyvavo 221 moteris, o jų vidutinis amžius – 30,0 ± 5,0 metų. Dauguma apklaustų moterų (95,5 proc., n = 211) gimdė per pastaruosius 6 mėn. Daugiau nei trečdaliui moterų (34,8 proc., n = 77) nustatyta didelė pogimdyminės depresijos rizika, o 22,6 proc. moterų (n = 50) jautė stiprų nerimą. Moterų amžius (p = 0,045), išsilavinimas (p < 0,001), žindymas (p = 0,016) bei anksčiau patirti psichologiniai arba psichikos sutrikimai (p = 0,007) reikšmingai skyrėsi tarp depresijos rizikos vertinimo grupių. Moterys, kurios jautė stiprius nerimo simptomus, rečiau žindė (p = 0,007), jos praeityje dažniau patyrė psichologinių arba psichikos sutrikimų (p = 0,001). Sąsajų tarp gestacijos gimdant (p = 0,211), gimdymo būdo (p = 0,330) ir pogimdyminės depresijos rizikos nenustatyta. Nerimo stiprumui gimdymo būdas ir nėštumo dydis gimdymo metu įtakos taip pat neturėjo. Moterys, kurioms nustatyta didelė pogimdyminės depresijos rizika (p < 0,001) arba stiprus nerimas (p < 0,001), turėjo žemesnę savivertę, palyginus su kitomis moterų grupėmis. Išvados. 1. Daugiau nei trečdaliui moterų nustatyta didelė pogimdyminės depresijos rizika, o viena iš penkių moterų jautė stiprų nerimą po gimdymo. 2. Moterys, kurioms nustatyta didelė pogimdyminės depresijos rizika arba stiprus nerimas, turėjo žemesnę savivertę, nei tos, kurios nerimo arba depresijos simptomų nejautė. 3. Reikšmingų moters emocinės būklės sąsajų su gimdymo būdu arba nėštumo dydžiu gimdymo metu nenustatyta. 4. Jaunesnės, žemesnio išsilavinimo bei nežindančios moterys labiau linkusios į pogimdyminę depresiją. Moterys, jaučiančios stiprius nerimo simptomus, rečiau žindė naujagimius. 5. Moterys, kurios praeityje patyrė psichologinių problemų arba psichikos sutrikimų, labiau linkusios į stiprius nerimo simptomus arba didelę pogimdyminės depresijos riziką.