Bevandenio laikotarpio trukmės įtaka neišnešiotų naujagimių, gimusių 24–32 gestacijos savaitę, baigtims

Violeta Gulbinienė; Ingrida Pilypienė; Ieva Navarackaitė; Svetlana Dauengauer-Kirlienė; Greta Balčiūnienė; Diana Ramašauskaitė

doi:10.37499/LAG.33

Violeta Gulbinienė VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centras
Ingrida Pilypienė VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centras
Ieva Navarackaitė VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centras
Svetlana Dauengauer-Kirlienė VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centras
Greta Balčiūnienė VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centras
Diana Ramašauskaitė VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centras

Reikšminiai žodžiai: bevandenis laikotarpis, neišnešiotas naujagimis, intrauterinė infekcija

Santrauka

Santrauka. Tyrimo tikslas. Įvertinti bevandenio laikotarpio (BL) trukmės reikšmę naujagimių, gimusių 24–32 gestacijos savaitę, baigtims. Tyrimo metodai. Atliktas retrospektyvusis kohortinis tyrimas. Nagrinėti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose 2014–2016 m. gyvų gimusių 24–32 gestacijos savaitę naujagimių duomenys, kai BL ≥24 val. (N=57). Tiriamieji suskirstyti į grupes pagal bevandenio laikotarpio trukmę: 24–72 val. (N=17) ir ≥72 val. (N=40) bei pagal gestacijos amžių – 24–28 savaičių (N=22) ir 29–32 savaičių (N=35). Rezultatai. Nustatyta ilgesnė bevandenio laikotarpio trukmė naujagimių, kuriems diagnozuota įgimta infekcija (148,1±113,12 val. ir 91,8±48,5 val., p=0,025), mikrobiologiškai patvirtintas sepsis (215,3±32,04 val. ir 123,5±99,1 val., p=0,029), intraskilvelinės kraujosruvos (151,7±117,31 val. ir 119±91,43 val., p=0,000). Nustatytas atvirkštinis moters kraujo C-reaktyviojo baltymo koncentracijos ir bevandenio laikotarpio trukmės tarpusavio ryšys naujagimiams, kuriems diagnozuotos intraskilvelinės kraujosruvos (p=0,0312, r=-0,5565). Mažesnio gestacijos amžiaus naujagimiai dažniau sirgo įgimta infekcija, jiems dažniau taikyta sustiprinta antibakterinė terapija, dirbtinė plaučių ventiliacija, gydymas surfaktantu. 29–32 savaitę GA grupėje nustatytas BL trukmės ir įgimtos infekcijos, sepsio, sustiprinto antibakterinio gydymo, surfaktanto poreikio tarpusavio ryšys. Išvados. Naujagimių, kuriems diagnozuota įgimta infekcija, mikrobiologiškai patvirtintas sepsis, intraskilvelinės kraujosruvos, bevandenis laikotarpis buvo ilgesnis. Jeigu 29–32 neštumo savaitę plyšta vaisiaus dangalų vandenys, turetų buti apsvarstoma galimybė neštumą užbaigti anksčiau.