2013 ir 2019 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose gimusių ir (arba) gydytų neišnešiotų (iki 30+6 savaitės) naujagimių mirštamumo ir komplikacijų palyginimas
Santrauka
Tyrimo tikslas. Įvertinti ir palyginti 2013 ir 2019 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Neonatologijos klinikoje gydytų neišnešiotų (iki 30+6 savaitės) naujagimių mirštamumą ir komplikacijas. Tyrimo metodai. Retrospektyviojo tyrimo metu analizuoti 109 2013 m. ir 105
2019 m. neišnešiotų (iki 30+6 savaitės) naujagimių duomenys. Komplikacijos ir mirštamumas skirtingais metais įvertinti analizuojant medicininę dokumentaciją iš ligoninės archyvo. Rezultatai apdoroti ir susisteminti naudojantis „MO Excel“ ir „IBM SPSS Statistics 27.0“ programomis. Naudoti chi kvadrato (χ 2) ir t testai, rezultatai laikyti reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai. Mirštamumas 2013 m. siekė 11,93 proc. (n=13) ir 15,43 proc. (n=16), 2019 m. palyginus su 2013 m., reikšmingai didesnio svorio naujagimiai gimė 28–30+6 gestacinio amžiaus (GA) grupėje 2019 m. (p=0,042), jų Apgar po 1 (p=0,010) ir 5 (p=0,002) min. nuo gimimo analogiškai reikšmingai didesnis. 2019 m. neišnešioti naujagimiai vidutiniškai NITS praleido statistiškai daugiau laiko nei 2013 m. (p=0,036). Nustatyta, kad 2013 ir 2019 m. BPD (2013 m. p=0,001), sepsis (2019 m. p=0,011), ISK (2013 m. p=0,022), cPVL (2013 m. p=0,001) reikšmingai dažniau pasireiškė mažėjant GA. Išvados. Gerėjant diagnostikos ir gydymo galimybėms, stebimos geresnės ypač neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo tendencijos, o bendras mirštamumas išlieka panašus – 11,93 proc. 2013 m. ir 15,43 proc. 2019 m. Daugeliu atvejų diagnozuojama viena arba daugiau neišnešiotiems naujagimiams būdingų komplikacijų. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp GA ir BPD, sepsio, ISK ir cPVL.