Endobiogenikos metodo taikymas ūminių ir lėtinių šlapimo takų infekcijų gydyme

  • Dovilė Stravinskienė UAB „Medicinos tyrimų laboratorija“, UAB „Endemik“

Abstract

Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) – tai vienos dažniausių visuomenėje paplitusių infekcijų, kurioms gydyti dažnai prireikia antibakterinių preparatų. Jos klasifikuojamos į nekomplikuotas apatinių šlapimo takų infekcijas (ūminis, atsitiktinis, pasikartojantis cistitas), nekomplikuotas viršutinių šlapimo takų infekcijas (pielonefritas) bei komplikuotas šlapimo takų infekcijas su (arba be) pielonefritu [1–3]. Pagrindiniai ŠTI rizikos veiksniai: lytis (moterys serga dažniau nei vyrai, senstant šis santykis didėja), vyresnis amžius, nėštumas, šlapimo takų struktūrinės anomalijos arba obstrukcija, moterų lytiniai santykiai, diafragmos ir (arba) spermicido naudojimas, vaginitai, šlapimo pūslės kateterizacija, būklė po inkstų transplantacijos [2, 3]. Dažniausi nekomplikuotų ŠTI sukėlėjai: E. coli, Klebsiella spp., Staphylococci spp., Proteus spp., Enterobacteriaceae atstovai [1–3].

Published
2021-06-18
Section
Psychoneuroendocrinology