Mepolizumabo veiksmingumo vertinimas gydant sunkią nekontroliuojamą eozinofilinę astmą pagal pradinį eozinofilų kiekį kraujyje: Kauno klinikų Sunkios astmos centro patirtis

  • Rūta Kerytė-Lalienė
  • Kristina Biekšienė
Reikšminiai žodžiai: sunki nekontroliuojama eozinofilinė astma, mepolizumabas, eozinofilai

Santrauka

Mepolizumabas – pridėtinis biologinis vaistas sunkiai nekontroliuojamai eozinofilinei astmai gydyti. Atsitiktinių imčių tyrimai įrodė šio vaisto veiksmingumą, tačiau klinikinės praktikos tyrimų metu išlieka neatsakytų klausimų apie sunkios astmos (SA) natūralią eigą, predikcinius atsako į gydymą veiksnius. Tyrimo tikslas. Įvertinti pridėtinio astmos gydymo mepolizumabu veiksmingumą, priklausomai nuo pradinio eozinofilų kiekio kraujyje, gydant sunkia nekontroliuojama eozinofiline astma sergančius pacientus (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikos) SA centro patirtis). Tyrimo metodika. Atlikta retrospektyvioji 34 pacientų, sergančių sunkia nekontroliuojama eozinofiline astma ir gydytų mepolizumabu, duomenų analizė. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes pagal pradinį eozinofilų kiekį kraujyje: 9 pacientai, kurių pradinis eozinofilų kiekis kraujyje – ≤0,30×109/l, ir 25 pacientai, kurių kraujo eozinofilų kiekis – >0,30×109/l). Gydymo mepolizumabu veiksmingumas vertintas pagal metinį ligos paūmėjimų skaičių, geriamųjų gliukokortikoidų (GKK) vartojimą, astmos kontrolės testo (AKT) balų ir plaučių funkcijos rodiklių kitimą po 4 ir 12 mėnesių nuo gydymo pradžios. Rezultatai. AKT balų skaičius po 4 mėn. gydymo mepolizumabu reikšmingai padidėjo abiejose grupėse (≤0,30×109/l eozinofilų skaičiaus grupėje 11,1±3,8 vs 15,3±4,5, p=0,016, esant kraujo eozinofilams >0,30×109/l – 11,8±4,5 vs 18,4±5,3, p=0,001). Po 12 mėn. (palyginus su pradiniais duomenimis) taip pat reikšmingai padidėjo AKT balų skaičius (grupėje ≤0,30×109/l 11,1±3,8 vs 17,1±4,6, p=0,007, grupėje >0,30×109/l – 11,8±4,5 vs 19,5±3,1, p=0,001). GKK dozė reikšmingai sumažėjo po 4 mėn. (16,0±10,2 vs 5,5±9,3 mg/d, p=0,045) ir po 12 mėn. (16,0±10,2 vs 0,5±1,6 mg/d, p=0,007) toje grupėje, kai pradinis eozinofilų kiekis kraujyje buvo >0,30×109/l. FEV 1reikšmingas padidėjimas stebėtas tik po 12 mėn. gydymo mepolizumabu (1,86±1,00 vs 2,31±1,00 l, p=0,017)
toje grupėje, kai pradinis eozinofilų kiekis kraujyje buvo >0,30×109/l. Metinis ligos paūmėjimų dažnis reikšmingai sumažėjo abiejose grupėse (grupėje ≤0,30×109/l – 3,2±0,8 vs 0,6±1,0, p=0,011, grupėje > 0,30 x 109/l – 3,8±2,7 vs 0,6±1,4, p=0,001). Išvados. Kauno klinikų SA centro patirtis parodė, kad 12 mėn. gydant sunkią nekontroliuojamą eozinofilinę astmą mepolizumabu, reikšmingai pagerėja plaučių funkcija, sumažėja GKK dozė, kai pradinis eozinofilų kiekis kraujyje yra didesnis nei 0,3×109/l.

Biografiniai duomenys

Rūta Kerytė-Lalienė

LSMU MA Pulmonologijos klinika

Kristina Biekšienė

LSMU MA Pulmonologijos klinika

Kaip cituoti
1.
Kerytė-Lalienė R, Biekšienė K. Mepolizumabo veiksmingumo vertinimas gydant sunkią nekontroliuojamą eozinofilinę astmą pagal pradinį eozinofilų kiekį kraujyje: Kauno klinikų Sunkios astmos centro patirtis [Prieiga per internetą]. PIA 2020 geg.;4(1):53-58.[žiūrėta 2024 bal. 25 ] Available from: http://pia.pulmoalerg.lt/index.php/PIA/article/view/61
Sekcija
Moksliniai darbai ir apžvalgos