Nėštumų ir gimdymų baigtys po šviežiai sukurto ir atšildyto embriono įkėlimo į gimdą: vieno perinatalinio centro rezultatai

Santrauka

Santrauka. Tikslas. Įvertinti ir palyginti nėštumo ir gimdymo baigtis po šviežiai sukurto ir atšildyto embriono įkėlimo į gimdą moterims, gydytoms dėl nevaisingumo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre ir gimdžiusioms Kauno klinikose. Metodai. Lietuvos sveikatos mokslų  universitetoligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atliktas retrospektyvusis tyrimas. Į tyrimą įtrauktos Kauno klinikose gimdžiusios moterys, kurioms Reprodukcinės medicinos centre atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. į gimdą įkeltas (-i) šviežiai sukurtas (-i) arba atšildytas (-i) embrionas (-ai). Tiriamosios suskirstytos į dvi grupes pagal embriono perkėlimo tipą: I grupę sudarė atvejai, kai į gimdos ertmę įkeltas (-i) šviežiai sukurtas (-i) embrionas (-ai), II grupę – atvejai, kai į gimdos ertmę įkeltas (-i) atšildytas (-i) embrionas (-ai). Analizuoti nėštumo, gimdymo ir naujagimių būklės rodikliai. Statistinė analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 31“ programą. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Išanalizavus 156 nėštumo ir gimdymo atvejus po šviežio embriono (n = 45) ir atšildytos blastocistos (n = 111) įkėlimo į gimdą, nustatyta, kad grupės buvo homogeniškos pagal pagrindinius sociodemografinius rodiklius. Vertinant klinikinius rodiklius, II grupėje skydliaukės patologija diagnozuota dažniau (p = 0,025). Gimdymo būdas (p = 0,089), cezario pjūvio indikacijų struktūra, gimdymo sužadinimo dažnis (p = 0,065), nėštumo patologija (p > 0,05) tarp tiriamų grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Nors reikšmingo skirtumo tarp priešlaikinių gimdymų dažnio tiriamosiose grupėse nestebėta (p = 0,778), ypač ankstyvi priešlaikiniai gimdymai (iki 32 sav.) I grupėje registruoti dažniau (p = 0,022). Reikšmingo skirtumo tarp naujagimių gimimo svorio (p = 0,998), būklės pagal Apgar po 1 ir 5 min. (p = 0,549; p = 0,754), makrosomijos dažnio (p = 0,444), intensyviosios terapijos poreikio (p = 0,191) tarp grupių nenustatyta. Išvados. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp nėštumo komplikacijų, gimdymo baigčių ir naujagimių būklės rodiklių po šviežiai sukurto ir atšildyto embriono įkėlimo į gimdą  nenustatyta. Nors priešlaikinių gimdymų dažnis tarp tiriamų grupių buvo panašus, ypač ankstyvi priešlaikiniai gimdymai (iki 32 sav.) dažniau pasitaikė po šviežiai sukurto embriono įkėlimo į gimdą.