Nėščiųjų nerimo, sociodemografinių ir akušerinių veiksnių sąsajos: Kauno klinikų skerspjūvio tyrimas

Santrauka

Tikslas. Įvertinti nėščiųjų nerimo simptomų, nustatytų pagal Generalizuoto nerimo sutrikimo 7 klausimų skalę (GAD-7), sąsajas su sociodemografiniais ir akušeriniais veiksniais. Tyrimo metodai. Kauno klinikų Moterų konsultacijų skyriuje atliktas vieno centro skerspjūvio tyrimas, kuriame dalyvavo 80 nėščiųjų. Duomenys rinkti naudojant anoniminę struktūruotą anketą ir GAD-7 skalę. Sociodemografinių ir akušerinių veiksnių sąsajos su GAD-7 balu vertintos neparametriniais statistiniais metodais, o daugybiniams palyginimams taikyta Holmo korekcija. Rezultatai. GAD-7 balų mediana buvo 4,5 (tarpkvartilinis intervalas – 2–8), vidurkis – 5,35 ± 3,89. Vidutinio arba didelio intensyvumo nerimo simptomų (GAD-7 ≥10) nustatyta 13 iš 80 tiriamųjų (16,3 proc.; 95 proc. PI – 9,7–25,8 proc.). Pritaikius Holmo korekciją, statistiškai reikšmingų GAD-7 balo sąsajų su tirtais sociodemografiniais arba akušeriniais veiksniais nenustatyta. Išvados. Vidutinio arba didelio intensyvumo nerimo simptomų pagal GAD-7 nustatyta maždaug šeštadaliui tyrime dalyvavusių nėščiųjų. Statistiškai reikšmingų sąsajų su tirtais sociodemografiniais arba akušeriniais veiksniais nenustatyta. Rezultatams patvirtinti reikalingi didesnės imties tyrimai.