Nėščiųjų nerimo ir sociodemografinių bei akušerinių veiksnių sąsajos: skerspjūvio tyrimas LSMUL Kauno klinikose.

Santrauka

Tikslas. Įvertinti nėščiųjų nerimo simptomų, nustatytų pagal Generalizuoto nerimo sutrikimo 7 klausimų skalę (GAD-7), sąsajas su sociodemografiniais ir akušeriniais veiksniais.

Tyrimo metodai. LSMUL Kauno klinikų Moterų konsultacijų skyriuje atliktas vieno centro skerspjūvio tyrimas, kuriame dalyvavo 80 nėščiųjų. Duomenys rinkti naudojant anoniminę struktūruotą anketą ir GAD-7 skalę. Sociodemografinių ir akušerinių veiksnių sąsajos su GAD-7 balu vertintos neparametriniais statistiniais metodais, o daugybiniams palyginimams taikyta Holmo korekcija.

Rezultatai. GAD-7 balų mediana buvo 4,5 (tarpkvartilinis intervalas 2–8), vidurkis – 5,35 ± 3,89. Vidutinio arba didelio intensyvumo nerimo simptomų (GAD-7 ≥10) nustatyta 13 iš 80 tiriamųjų (16,3 proc.; 95 proc. PI 9,7–25,8 proc.). Pritaikius Holmo korekciją, statistiškai reikšmingų GAD-7 balo sąsajų su tirtais sociodemografiniais ar akušeriniais veiksniais nenustatyta.

Išvados. Vidutinio arba didelio intensyvumo nerimo simptomų pagal GAD-7 nustatyta maždaug šeštadaliui tyrime dalyvavusių nėščiųjų. Statistiškai reikšmingų sąsajų su tirtais sociodemografiniais ir akušeriniais veiksniais nenustatyta. Rezultatams patvirtinti reikalingi didesnės apimties tyrimai.

Reikšminiai žodžiai: nėštumas, nerimo simptomai, GAD-7, sociodemografiniai veiksniai, akušeriniai veiksniai, skerspjūvio tyrimas.