Su migracija susijęs stresas tarp Lietuvoje gyvenančių nėščių ir per pastaruosius dvejus metus gimdžiusių imigrančių moterų

Santrauka

Tikslas. Įvertinti su migracija susijusį stresą tarp Lietuvoje gyvenančių nėščių ir per pastaruosius dvejus metus gimdžiusių imigrančių moterų. Metodika. Atliktas kiekybinis aprašomasis skerspjūvio tyrimas, taikant anoniminę internetinę anketinę apklausą. Tyrime dalyvavo 105 imigrantės iš 22 šalių: 24 (22,9 proc.) per apklausą buvo nėščios, o 81 (77,1 proc.) buvo gimdžiusi per pastaruosius dvejus metus. Su migracija susijusioms patirtims vertinti naudota 41 teiginio klausimyno versija, parengta remiantis Barcelona Immigration Stress Scale (BISS). Įvertintas bendras klausimyno ir trijų analizuotų sričių vidinis suderinamumas bei palyginti nėščių ir pagimdžiusių moterų rezultatai. Rezultatai. Bendras klausimyno vidinis suderinamumas buvo labai geras (Kronbacho α = 0,950). Diskriminacijos, psichosocialinių patirčių ir namų ilgesio sričių Kronbacho α reikšmės buvo atitinkamai 0,916, 0,897 ir 0,822. Vidutiniai šių sričių įverčiai buvo atitinkamai 1,01, 1,09 ir 1,31 balo. Didžiausi atskirų teiginių įverčiai nustatyti vertinant šeimos ir gimtojo miesto ilgesį, įtampos jausmą, nepriklausymo visuomenei jausmą ir patirtį, kai visuomenė primena respondentei, kad ji yra imigrantė. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp nėščių ir pagimdžiusių moterų analizuotose srityse nenustatyta (p > 0,05). Išvados. Tyrime dalyvavusių imigrančių patirtyse labiausiai išsiskyrė namų ir šeimos ilgesys, įtampos bei nepriklausymo visuomenei jausmas. Nėščių ir jau pagimdžiusių moterų analizuotų sričių įverčiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė.