Kolposkopijos kokybės užtikrinimas gimdos kaklelio vėžio patikros programoje: Europos gairių reikšmė Lietuvos praktikai
Santrauka
Santrauka. Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) nustatymu pagrįsta gimdos kaklelio vėžio patikra keičia kolposkopijos reikšmę patikros programos kontekste. Kolposkopija neturėtų būti suprantama kaip izoliuota techninė procedūra ar vien gimdos kaklelio apžiūra naudojant optinį didinamąjį prietaisą. Tai specializuotas diagnostinis procesas, kurį atliekant kolposkopinis vaizdas vertinamas atsižvelgiant į patikros programos algoritmą, citologinio ir, kai taikoma, ŽPV tyrimo rezultatus, o tolesnė klinikinė taktika grindžiama biopsijos ir histologinio tyrimo duomenimis. Europos gimdos kaklelio vėžio patikros programos kokybės užtikrinimo gairėse, Europos kolposkopijos federacijos ir ESGO– EFC konsensuso dokumentuose pabrėžiama, kad kolposkopiją turi atlikti specializuotus mokymus baigę, pakankamą praktinę patirtį turintys ir kokybės užtikrinimo veikloje dalyvaujantys specialistai. Kokybiškai kolposkopijai, atliekamai pagal patikros programą, būtina tinkama įranga, standartizuotas radinių dokumentavimas, galimybė atlikti tikslinę biopsiją, duomenų sąsaja su histologinius tyrimus atliekančia laboratorija, rezultatų stebėsenos sistema, daugiadalykės komandos aptarimas ir sistemingas kolposkopijos kokybės auditas. Straipsnyje aptariami pagrindiniai Europos dokumentuose apibrėžti kolposkopijos kokybės užtikrinimo principai ir jų praktinė reikšmė įgyvendinant gimdos kaklelio vėžio patikros programą Lietuvoje. Pabrėžiama, kad šios paslaugos prieinamumas turėtų būti didinamas sudarant sąlygas įgyvendinti nustatytus kokybės reikalavimus, o ne mažinant specialistų kompetencijos, dokumentavimo, audito arba naudojamos įrangos standartus.
