https://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/issue/feed Lietuvos akušerija ir ginekologija 2026-07-01T22:47:33+03:00 Laima Maleckienė zurnalas@bpg.lt Open Journal Systems <p>Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos žurnalas gydytojams akušeriams ginekologams, neonatologams, akušerėms ir besidomintiems moters ir vaiko sveikatos priežiūra.</p> https://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1812 Neuro-afirmatyvios akušerinės priežiūros link: autistiškų moterų nėštumo ir gimdymo patirčių analizė 2026-07-01T22:47:31+03:00 Daiva Bartušienė zurnalas@bpg.lt <p><em>Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip autistiškumas formuoja slenkstines motinystės patirtis nėštumo ir gimdymo metu instituciškai įrėmintoje akušerinėje priežiūroje. Straipsnyje akcentuojama neuroįvairovę palaikančios -neuro-afirmatyvios - akušerinės priežiūros svarba. Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas taikant įtraukaus kokybinio tyrimo dizainą. Duomenys rinkti pusiau struktūruoto interviu metodu. Tyrime dalyvavo 14 autistiškų moterų be intelekto sutrikimo. Empirinių duomenų analizei taikyta indukcinė refleksyvioji teminė analizė. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad autistiškų moterų nėštumas ir gimdymas dažniausiai transformuojamas į „ypatingąjį interesą“, kuris turi dvejopą reikšmę. Pirmiausia tai veikia, kaip adaptacinė strategija, padedanti moterims įgyti didesnį subjektyvų kontrolės jausmą bendraujant su specialistais, sumažinanti autistišką nerimą ir neapibrėžtumą atsirandantį dėl neprognozuojamos nėštumo dinamikos, galimybė stebėti ir suprasti vykstančius fiziologinius bei emocinius pokyčiu, bei išvengti perteklinių sveikatos priežiūros vizitų. Tačiau klinikiniame kontekste savarankiškai įgytas ekspertinis žinojimas gali tapti socialinės įtampos šaltiniu, kai moterų savarankiškai įgytos žinios ignoruojamos, sumenkinamos, arba interpretuojamos kaip medicinos autoriteto kompetencijos ribų peržengimas. </em><em>Tyrimas taip pat atskleidė sensorikos ir skausmo patyrimo reikšmę perinataliniu laikotarpiu, pabrėžiant, kad neigiamas patirtis dažniau lemia ne tiek padidėjęs sensorinis jautrumas per se, kiek šių patirčių validacijos stoka. Taip pat nustatyta, kad neaiškia, arba metaforine kalba teikiamos medicininės rekomendacijos apsunkina tiek komunikaciją su specialistais, tiek didina sudėtingų ekušerinių komplikacijų riziką. &nbsp;</em></p> 2026-06-15T00:00:00+03:00 Copyright (c) 2026 Lietuvos akušerija ir ginekologija https://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1908 Nėštumų ir gimdymų baigtys po šviežiai sukurto ir atšildyto embriono įkėlimo į gimdą: vieno perinatalinio centro rezultatai 2026-07-01T22:47:16+03:00 Roberta Norkutė zurnalas@bpg.lt Kotryna Baltutytė zurnalas@bpg.lt Goda Spingytė zurnalas@bpg.lt Gabija Grežeckaitė zurnalas@bpg.lt Eglė Drejerienė zurnalas@bpg.lt <p>Santrauka. Tikslas. Įvertinti ir palyginti nėštumo ir gimdymo baigtis po šviežiai sukurto ir atšildyto embriono įkėlimo į gimdą moterims, gydytoms dėl nevaisingumo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre ir gimdžiusioms Kauno klinikose. Metodai. Lietuvos sveikatos mokslų&nbsp; universitetoligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje atliktas retrospektyvusis tyrimas. Į tyrimą įtrauktos Kauno klinikose gimdžiusios moterys, kurioms Reprodukcinės medicinos centre atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. į gimdą įkeltas (-i) šviežiai sukurtas (-i) arba atšildytas (-i) embrionas (-ai). Tiriamosios suskirstytos į dvi grupes pagal embriono perkėlimo tipą: I grupę sudarė atvejai, kai į gimdos ertmę įkeltas (-i) šviežiai sukurtas (-i) embrionas (-ai), II grupę – atvejai, kai į gimdos ertmę įkeltas (-i) atšildytas (-i) embrionas (-ai). Analizuoti nėštumo, gimdymo ir naujagimių būklės rodikliai. Statistinė analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 31“ programą. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p &lt; 0,05. Rezultatai. Išanalizavus 156 nėštumo ir gimdymo atvejus po šviežio embriono (n = 45) ir atšildytos blastocistos (n = 111) įkėlimo į gimdą, nustatyta, kad grupės buvo homogeniškos pagal pagrindinius sociodemografinius rodiklius. Vertinant klinikinius rodiklius, II grupėje skydliaukės patologija diagnozuota dažniau (p = 0,025). Gimdymo būdas (p = 0,089), cezario pjūvio indikacijų struktūra, gimdymo sužadinimo dažnis (p = 0,065), nėštumo patologija (p &gt; 0,05) tarp tiriamų grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Nors reikšmingo skirtumo tarp priešlaikinių gimdymų dažnio tiriamosiose grupėse nestebėta (p = 0,778), ypač ankstyvi priešlaikiniai gimdymai (iki 32 sav.) I grupėje registruoti dažniau (p = 0,022). Reikšmingo skirtumo tarp naujagimių gimimo svorio (p = 0,998), būklės pagal Apgar po 1 ir 5 min. (p = 0,549; p = 0,754), makrosomijos dažnio (p = 0,444), intensyviosios terapijos poreikio (p = 0,191) tarp grupių nenustatyta. Išvados. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp nėštumo komplikacijų, gimdymo baigčių ir naujagimių būklės rodiklių po šviežiai sukurto ir atšildyto embriono įkėlimo į gimdą&nbsp; nenustatyta. Nors priešlaikinių gimdymų dažnis tarp tiriamų grupių buvo panašus, ypač ankstyvi priešlaikiniai gimdymai (iki 32 sav.) dažniau pasitaikė po šviežiai sukurto embriono įkėlimo į gimdą.</p> 2026-06-15T00:00:00+03:00 Copyright (c) 2026 Lietuvos akušerija ir ginekologija https://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1822 Gimdos kaklelio endometriozė 2026-07-01T22:47:29+03:00 Gintarė Mačernytė zurnalas@bpg.lt Guoda Žukienė zurnalas@bpg.lt Linas Andreika zurnalas@bpg.lt <p><strong>Tyrimo tikslas. </strong>Apžvelgti mokslinę literatūrą apie gimdos kaklelio endometriozės paplitimą, etiopatogenezę, simptomus, diagnostiką ir gydymą.<strong> Tyrimo metodai. </strong>Literatūros paieška atlikta PubMed, Scopus ir Web of Science duomenų bazėse. Įtraukti 34 pilno teksto anglų kalba 2010-2025 m. publikuoti straipsniai apie gimdos kaklelio endometriozę. Literatūra analizuota ir aprašyta naratyvinės literatūros apžvalgos principu. <strong>Rezultatai. </strong>Gimdos kaklelio endometriozės paplitimas siekia apie 0,2-2,4 proc. Etiopatogenezė tebėra neaiški, tačiau siejama su daug skirtingų teorijų. Būdingiausi ligos simptomai: tarpmenstruacinis kraujavimas, kraujavimas po lytinių santykių, dismenorėja, dispareunija, lėtinis dubens/pilvo skausmas. Gimdos kaklelio endometriozės diagnostikai svarbūs ligos simptomai, objektyvi apžiūra, vaizdinių tyrimų duomenys, o galutinė diagnozė patvirtinama histologiškai. Gydymo taktika priklauso nuo klinikinės išraiškos ir apima stebėjimo taktiką, hormoninį bei operacinį gydymą. <strong>Išvados. </strong>Gimdos kaklelio endometriozė – reta, neaiškios etiopatogenezės, įvairialypio klinikinio pasireiškimo, diagnostinių ir gydymo iššūkių kelianti liga.</p> 2026-06-15T00:00:00+03:00 Copyright (c) 2026 Lietuvos akušerija ir ginekologija https://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1878 MikroRNR kaip neinvaziniai endometriozės biožymenys 2026-07-01T22:47:23+03:00 Guoda Blažytė zurnalas@bpg.lt Greta Kvederaitė-Budrė zurnalas@bpg.lt <p><strong>Tikslas</strong>. Įvertinti mikroRNR reikšmę ir jų potencialą neinvazinei endometriozės diagnostikai, remiantis mokslinės literatūros duomenimis. <strong>Tyrimo metodai</strong>. Atlikta literatūros apžvalga, naudojant „Google Scholar“, &nbsp;„PubMed“ ir „ScienceDirect“ duomenų bazes. Atrinktos publikacijos apie mikroRNR biologines funkcijas, jų raiškos pokyčius endometriozės metu bei diagnostinį pritaikymą biologiniuose skysčiuose. Analizuoti straipsniai anglų kalba, publikuoti 2016-2026 metais. <strong>Rezultatai</strong>. MikroRNR dalyvauja svarbiuose endometriozės patogenezės procesuose. Nustatyta, kad atskiros mikroRNR gali būti susijusios su ligos mechanizmais, tačiau jų diagnostinis panaudojimas yra ribotas dėl ligos heterogeniškumo. Didelį diagnostinį potencialą turi kombinuotos mikroRNR panelės. Perspektyvios biologinės terpės endometriozės diagnostikai yra makšties gleivės ir seilės. Vis dėlto klinikinis šių biomarkerių pritaikymas išlieka ribotas dėl metodologinių skirtumų tarp tyrimų ir standartizacijos stokos. <strong>Išvados</strong>. MikroRNR turi reikšmingą diagnostinį potencialą endometriozės diagnostikoje, tačiau būtini tolimesni didelės apimties ir standartizuoti tyrimai jų klinikiniam pritaikymui.</p> 2026-06-15T00:00:00+03:00 Copyright (c) 2026 Lietuvos akušerija ir ginekologija https://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1906 Vaisingumą išsaugantis gydymas pacientėms, sergančioms onkoginekologinėmis ligomis. Literatūros apžvalga. 2026-07-01T22:47:17+03:00 Akvilė Slušnytė zurnalas@bpg.lt Linas Andreika zurnalas@bpg.lt <p><strong>Tikslas:</strong> Apžvelgti vaisingumą išsaugančio gydymo galimybes reprodukcinio amžiaus pacientėms, sergančioms gimdos kaklelio, endometriumo ir kiaušidžių navikais. <strong>Tyrimo metodai:</strong> Atlikta aprašomoji literatūros apžvalga pasitelkus PubMed duomenų bazę. Iš 118 publikacijų atrinkti 27 straipsniai publikuoti anglų kalba 2021 – 2026 m. Taip pat remtasi naujausiomis ESGO gairėmis. <strong>Rezultatai:</strong> Literatūros duomenimis, ankstyvos stadijos onkoginekologinių navikų atvejais vaisingumą išsaugantis gydymas gali užtikrinti palankias onkologines ir reprodukcines išeitis. Vis dėlto daugeliu atvejų išlieka reikšminga ligos recidyvo rizika, todėl būtina griežta pacienčių atranka. <strong>Išvados:</strong> Vaisingumą išsaugantis gydymas gali būti efektyvi alternatyva radikaliam gydymui, tačiau būtina individualizuota taktika ir ilgalaikė pacienčių stebėsena.</p> 2026-06-15T00:00:00+03:00 Copyright (c) 2026 Lietuvos akušerija ir ginekologija https://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1882 Gimdos arterijos pseudoaneurizmos sąlygotas vėlyvas pogimdyminis kraujavimas 2026-07-01T22:47:21+03:00 Miglė Mikėnaitė zurnalas@bpg.lt Artūras Sukovas zurnalas@bpg.lt Povilas Jukna zurnalas@bpg.lt Laima Maleckienė zurnalas@bpg.lt <p><em>Gimdos arterijos pseudoaneurizma yra reta gyvybei pavojingo kraujavimo vėlyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu priežastis. Aprašytas klinikinis atvejis, kuomet pasikartojantį gausų pogimdyminį kraujavimą sukėlė plyšusi dešiniosios gimdos arterijos pseudoaneurizma. Ši reta gimdos kraujagyslių patologija diagnozuota dubens angiografijos metu, o kraujavimas sėkmingai sustabdytas selektyvios transarterinės embolizacijos būdu. </em></p> 2026-06-15T00:00:00+03:00 Copyright (c) 2026 Lietuvos akušerija ir ginekologija https://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1883 Naujagimės, kuriai diagnozuotas įgimtas grūdėtųjų ląstelių epulis, kvėpavimo takų praeinamumo užtikrinimas: klinikinis atvejis 2026-07-01T22:47:19+03:00 Ieva Naravaitė zurnalas@bpg.lt Ilona Razlevičė zurnalas@bpg.lt <p style="font-weight: 400;"><strong>Santrauka.</strong> Įgimtas grūdėtųjų ląstelių epulis yra retas gerybinis naujagimių navikas, sukeliantis kvėpavimo takų valdymo iššūkių. Dėl įgimto epulio Cezario pjūvio operacijos būdu gimusiai naujagimei darinių šalinimui taikyta bendroji endotrachėjinė anestezija, užtikrinant sudėtingų kvėpavimo takų valdymą videolaringoskopijos būdu. Klinikinis atvejis pabrėžia išankstinio anestezijos planavimo ir taikytų kvėpavimo takų užtikrinimo strategijos svarbą saugios anestezijos ir sėkmingo gydymo baigčiai.</p> 2026-06-15T00:00:00+03:00 Copyright (c) 2026 Lietuvos akušerija ir ginekologija https://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1596 KIAUŠINTAKIO SU P53 PARAŠO ZONA GYDYMO IŠŠŪKIAI. KLINIKINIS ATVEJIS IR LITERATŪROS APŽVALGA. 2026-07-01T22:47:33+03:00 Viktorija Rakovskaitė zurnalas@bpg.lt Diana Bužinskienė zurnalas@bpg.lt <p style="font-weight: 400;">Šiame straipsnyje nagrinėjamas TP53 geno vaidmuo reguliuojant ląstelių ciklą, apoptozę, DNR pažaidą ir jo ryšys su vėžio išsivystymu. TP53 mutacijos aptinkamos daugumoje vėžio atvejų, dėl kurių sutrinka ląstelių atsakas ir blogėja prognozė. Daugiausia dėmesio skiriame p53 parašo zonai - ankstyvam navikinių pokyčių indikatoriui, dažniausiai pastebimam esant aukšto laipsnio seroziniam kiaušidžių vėžiui. Klinikinė šios patologijos reikšmė lieka neaiški, nors yra įrodyta, kad ji gali rodyti ikivėžinius pokyčius, ypač moterims, sergančioms gerybinėmis ginekologinėmis ligomis. Dabartinėse gairėse nenagrinėjamos atsitiktinių p53 parašo radinių gydymo strategijos, todėl būtina toliau tirti jų reikšmę. Pateikiamas klinikinis atvejis, pabrėžiantis diagnostinius iššūkius ir galimas pacienčių, kurioms nustatytas šis požymis, gydymo taktikas.</p> 2026-06-15T00:00:00+03:00 Copyright (c) 2026 Lietuvos akušerija ir ginekologija https://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1857 Krūtų vaizdinimo tyrimų interpretavimas klinikinėje praktikoje, dažniausios klaidos ir sprendimai 2026-07-01T22:47:27+03:00 Rasa Vansevičiūtė - Petkevičienė zurnalas@bpg.lt Karina Mickevičiūtė zurnalas@bpg.lt <p><strong>Santrauka. </strong>Krūtų vaizdinimo tyrimų pasirinkimas bei stebėsenos tyrimų dažnis turi būti individualizuoti pagal pacientės amžių, krūties audinio tankį, krūties vėžio riziką ir esamas krūtų ligas. Straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai vaizdinimo metodai – mamografija, skaitmeninė tomosintezė, ultragarsinis tyrimas, magnetinio rezonanso tomografija, jų indikacijos, privalumai ir ribotumai. Aptariama BI-RADS klasifikacijos ir krūtų tankio reikšmė vaizdinimo tyrimų interpretavimui bei tolimesnės taktikos parinkimui. Analizuojamos dažniausios techninės ir interpretavimo klaidos, susijusios su tyrimo atlikimu, maskavimo efektu tankiose krūtyse bei netiksliu BIRADS kategorijų priskyrimu, pateikiamos praktinės jų prevencijos strategijos. Pabrėžiamas gydytojo radiologo ir klinicisto vaidmuo užtikrinant individualizuotą, įrodymais pagrįstą diagnostikos procesą tiriant krūtis.</p> <p>&nbsp;</p> <p>&nbsp;</p> <p>&nbsp;</p> <p>&nbsp;</p> <p>&nbsp;</p> <p>&nbsp;</p> <p>&nbsp;</p> <p>&nbsp;</p> 2026-06-15T00:00:00+03:00 Copyright (c) 2026 Lietuvos akušerija ir ginekologija https://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1865 Protarpinė naujagimių hipoksemija: nuo patofiziologijos iki klinikinės praktikos 2026-07-01T22:47:25+03:00 Aušrinė Tamošiūnaitė zurnalas@bpg.lt Rūta Kondratavičienė zurnalas@bpg.lt Elzė Keliauskaitė zurnalas@bpg.lt Rasa Brinkis zurnalas@bpg.lt <p>Protarpinė naujagimių hipoksemija (PNH) yra dažna neišnešiotų naujagimių būklė ir viena svarbiausių kvėpavimo kontrolės nebrandumo išraiškų ankstyvuoju laikotarpiu po gimimo. Jai būdingi pasikartojantys arterinio kraujo deguonies saturacijos sumažėjimo epizodai, kurie dažniausiai pasireiškia itin neišnešiotiems naujagimiams (&lt;28 gestacijos savaičių). PNH patogenezė yra multifaktorinė ir susijusi su kvėpavimo centro nebrandumu, periferinių chemoreceptorių funkcijos ypatumais, obstrukcine ar mišria apnėja bei ventiliacijos-perfuzijos disbalansu. Pasikartojantys hipoksijos ir reoksigenacijos epizodai gali sukelti oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus, kurie prisideda prie įvairių organų sistemų pažaidos. Literatūros duomenimis, protarpinė hipoksemija siejama su reikšmingomis priešlaikinio gimimo komplikacijomis, įskaitant bronchopulmoninę displaziją ir neišnešiotų naujagimių retinopatiją. Ankstyvas šios būklės atpažinimas ir tinkamas valdymas yra svarbus siekiant sumažinti su hipoksemija susijusių komplikacijų riziką. Pagrindinės valdymo strategijos apima kvėpavimo stimuliaciją, neinvazinį kvėpavimo palaikymą, optimalų deguonies terapijos titravimą ir predisponuojančių veiksnių korekciją. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti protarpinės naujagimių hipoksemijos patofiziologiją, epidemiologiją, rizikos veiksnius, klinikinę reikšmę bei pagrindinius valdymo principus.</p> 2026-06-15T00:00:00+03:00 Copyright (c) 2026 Lietuvos akušerija ir ginekologija https://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1929 Sveikiname 2026-07-01T22:16:39+03:00 LAGD zurnalas@bpg.lt <p>LAGD</p> 2026-06-15T00:00:00+03:00 Copyright (c) 2026 Lietuvos akušerija ir ginekologija https://ejournals.vitaelitera.lt/index.php/LAG/article/view/1930 LAGD naujienos 2026-07-01T22:16:40+03:00 LAGD zurnalas@bpg.lt 2026-06-15T00:00:00+03:00 Copyright (c) 2026 Lietuvos akušerija ir ginekologija