Lietuvos akušerija ir ginekologija

Nėščiųjų anemijos diagnostika, prevencija ir gydymas: Lietuvoje taikomų rekomendacijų ir tarptautinių gairių palyginimas.

2026-10-06T16:59:39+03:00

Su migracija susijęs stresas tarp Lietuvoje gyvenančių nėščių ir per pastaruosius dvejus metus gimdžiusių imigrančių moterų

2026-10-02T08:15:39+03:00

Tikslas. Įvertinti su migracija susijusį stresą tarp Lietuvoje gyvenančių nėščių ir per pastaruosius dvejus metus gimdžiusių imigrančių moterų. Metodika. Atliktas kiekybinis aprašomasis skerspjūvio tyrimas, taikant anoniminę internetinę anketinę apklausą. Tyrime dalyvavo 105 imigrantės iš 22 šalių: 24 (22,9 proc.) per apklausą buvo nėščios, o 81 (77,1 proc.) buvo gimdžiusi per pastaruosius dvejus metus. Su migracija susijusioms patirtims vertinti naudota 41 teiginio klausimyno versija, parengta remiantis Barcelona Immigration Stress Scale (BISS). Įvertintas bendras klausimyno ir trijų analizuotų sričių vidinis suderinamumas bei palyginti nėščių ir pagimdžiusių moterų rezultatai. Rezultatai. Bendras klausimyno vidinis suderinamumas buvo labai geras (Kronbacho α = 0,950). Diskriminacijos, psichosocialinių patirčių ir namų ilgesio sričių Kronbacho α reikšmės buvo atitinkamai 0,916, 0,897 ir 0,822. Vidutiniai šių sričių įverčiai buvo atitinkamai 1,01, 1,09 ir 1,31 balo. Didžiausi atskirų teiginių įverčiai nustatyti vertinant šeimos ir gimtojo miesto ilgesį, įtampos jausmą, nepriklausymo visuomenei jausmą ir patirtį, kai visuomenė primena respondentei, kad ji yra imigrantė. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp nėščių ir pagimdžiusių moterų analizuotose srityse nenustatyta (p > 0,05). Išvados. Tyrime dalyvavusių imigrančių patirtyse labiausiai išsiskyrė namų ir šeimos ilgesys, įtampos bei nepriklausymo visuomenei jausmas. Nėščių ir jau pagimdžiusių moterų analizuotų sričių įverčiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Nėščiųjų nerimo ir sociodemografinių bei akušerinių veiksnių sąsajos: skerspjūvio tyrimas LSMUL Kauno klinikose.

2026-10-20T23:20:53+03:00

Tikslas. Įvertinti nėščiųjų nerimo simptomų, nustatytų pagal Generalizuoto nerimo sutrikimo 7 klausimų skalę (GAD-7), sąsajas su sociodemografiniais ir akušeriniais veiksniais.

Tyrimo metodai. LSMUL Kauno klinikų Moterų konsultacijų skyriuje atliktas vieno centro skerspjūvio tyrimas, kuriame dalyvavo 80 nėščiųjų. Duomenys rinkti naudojant anoniminę struktūruotą anketą ir GAD-7 skalę. Sociodemografinių ir akušerinių veiksnių sąsajos su GAD-7 balu vertintos neparametriniais statistiniais metodais, o daugybiniams palyginimams taikyta Holmo korekcija.

Rezultatai. GAD-7 balų mediana buvo 4,5 (tarpkvartilinis intervalas 2–8), vidurkis – 5,35 ± 3,89. Vidutinio arba didelio intensyvumo nerimo simptomų (GAD-7 ≥10) nustatyta 13 iš 80 tiriamųjų (16,3 proc.; 95 proc. PI 9,7–25,8 proc.). Pritaikius Holmo korekciją, statistiškai reikšmingų GAD-7 balo sąsajų su tirtais sociodemografiniais ar akušeriniais veiksniais nenustatyta.

Išvados. Vidutinio arba didelio intensyvumo nerimo simptomų pagal GAD-7 nustatyta maždaug šeštadaliui tyrime dalyvavusių nėščiųjų. Statistiškai reikšmingų sąsajų su tirtais sociodemografiniais ir akušeriniais veiksniais nenustatyta. Rezultatams patvirtinti reikalingi didesnės apimties tyrimai.

Reikšminiai žodžiai: nėštumas, nerimo simptomai, GAD-7, sociodemografiniai veiksniai, akušeriniai veiksniai, skerspjūvio tyrimas.

Pasikartojantys persileidimai: aktualūs etiopatogenezės, diagnostikos ir klinikinės priežiūros aspektai

2026-10-02T08:15:13+03:00

Santrauka. Pasikartojantys persileidimai yra emociškai ir psichologiškai traumuojantys įvykiai, kuriuos patiria 1–5 proc. moterų. Tradiciškai pasikartojantys persileidimai apibrėžiami kaip trys arba daugiau iš eilės įvykusių nėštumo nutrūkimų. Pasikartojantys persileidimai yra ne keli atsitiktiniai nėštumo nutrūkimai, bet atskiras reprodukcinės sveikatos sutrikimo vienetas, todėl pastaruoju metu dalis tarptautinių draugijų rekomenduoja pasikartojančiais persileidimais vadinti du arba daugiau ir nebūtinai iš eilės įvykusių savaiminių persileidimų. Pasikartojančių persileidimų etiopatogenezė yra kompleksinė, susijusi su genetiniais, imuniniais, anatominiais, endokrininiais, metaboliniais sutrikimais, tačiau atlikus rutininį klinikinį ištyrimą beveik 50 proc. priežastys lieka neaiškios. Siekiant optimizuoti reprodukcines baigtis moterims, patiriančioms pasikartojančius persileidimus, rekomenduojamas išsamus medicininis ištyrimas, specializuota priežiūra ir individualizuotas gydymas. Šios literatūros apžvalgos tikslas pateikti aktualius pasikartojančių persileidimų etiologijos ir patogenezės, diagnostikos ir klinikinės priežiūros aspektus.

Kolposkopijos kokybės užtikrinimas gimdos kaklelio vėžio patikros programoje: Europos gairių reikšmė Lietuvos praktikai

2026-10-02T08:15:38+03:00

Santrauka. Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) nustatymu pagrįsta gimdos kaklelio vėžio patikra keičia kolposkopijos reikšmę patikros programos kontekste. Kolposkopija neturėtų būti suprantama kaip izoliuota techninė procedūra ar vien gimdos kaklelio apžiūra naudojant optinį didinamąjį prietaisą. Tai specializuotas diagnostinis procesas, kurį atliekant kolposkopinis vaizdas vertinamas atsižvelgiant į patikros programos algoritmą, citologinio ir, kai taikoma, ŽPV tyrimo rezultatus, o tolesnė klinikinė taktika grindžiama biopsijos ir histologinio tyrimo duomenimis. Europos gimdos kaklelio vėžio patikros programos kokybės užtikrinimo gairėse, Europos kolposkopijos federacijos ir ESGO– EFC konsensuso dokumentuose pabrėžiama, kad kolposkopiją turi atlikti specializuotus mokymus baigę, pakankamą praktinę patirtį turintys ir kokybės užtikrinimo veikloje dalyvaujantys specialistai. Kokybiškai kolposkopijai, atliekamai pagal patikros programą, būtina tinkama įranga, standartizuotas radinių dokumentavimas, galimybė atlikti tikslinę biopsiją, duomenų sąsaja su histologinius tyrimus atliekančia laboratorija, rezultatų stebėsenos sistema, daugiadalykės komandos aptarimas ir sistemingas kolposkopijos kokybės auditas. Straipsnyje aptariami pagrindiniai Europos dokumentuose apibrėžti kolposkopijos kokybės užtikrinimo principai ir jų praktinė reikšmė įgyvendinant gimdos kaklelio vėžio patikros programą Lietuvoje. Pabrėžiama, kad šios paslaugos prieinamumas turėtų būti didinamas sudarant sąlygas įgyvendinti nustatytus kokybės reikalavimus, o ne mažinant specialistų kompetencijos, dokumentavimo, audito arba naudojamos įrangos standartus.

Nuo policistinių kiaušidžių sindromo iki poliendokrininio metabolinio kiaušidžių sindromo: šiuolaikinė samprata ir klinikinė reikšmė

2026-10-02T08:15:47+03:00

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – tai dažna, heterogeninė ir lėtinė būklė, apimanti moterų reprodukcinės, endokrininės, metabolinės ir psichologinės sveikatos sritis. 2026 m. tarptautiniu sutarimu (konsensusu) šiam sindromui suteiktas naujas pavadinimas – poliendokrininis metabolinis kiaušidžių sindromas (PMKS). Pavadinimo kaita nekeičia šiuo metu taikomų diagnostikos kriterijų, tačiau ja siekiama tiksliau atspindėti daugiasistemę sindromo prigimtį ir atsisakyti klaidinančios kiaušidžių „cistų“ sąvokos. Straipsnyje aptariamos pavadinimo keitimo prielaidos, šiuolaikinė PMKS patogenezės samprata ir diagnostikos principai suaugusioms moterims bei paauglėms. Taip pat apžvelgiamas sindromo ryšys su ovuliacijos ir vaisingumo sutrikimais, nėštumo komplikacijomis, metaboline, širdies ir kraujagyslių, endometriumo bei psichologine sveikata, galimais fenotipo pokyčiais vyresniame amžiuje. PMKS patogenezė yra daugiaveiksnė, o klinikinė raiška – įvairialypė. Nors atskiri patofiziologiniai mechanizmai pagrįsti klinikinių, genetinių, ląstelinių ir eksperimentinių tyrimų duomenimis, jų tarpusavio ryšiai ir pirminė sindromo priežastis nėra galutinai išaiškinti. Ilgalaikė PMKS sergančių pacienčių priežiūra turi būti individualizuota ir apimti ne tik reprodukcinių simptomų gydymą, bet ir metabolinių, širdies ir kraujagyslių, endometriumo bei psichologinių rizikos veiksnių vertinimą

Hormoninė kontracepcija sulaukus vyresnio reprodukcinio amžiaus

2026-10-02T08:15:43+03:00

Santrauka. 40 metų ir vyresnės reprodukcinio amžiaus moterys patiria fiziologinius bendros ir reprodukcinės sveikatos pokyčius, todėl kontracepcijos metodas turi būti parenkamas individualiai, siekiant veiksmingai išvengti neplanuoto nėštumo ir kartu užtikrinti metodo saugumą. Hormoninės kontracepcijos parinkimas priklauso nuo moters sveikatos būklės, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, veninės tromboembolijos rizikos veiksnių. Šiame straipsnyje apžvelgiamos hormoninės kontracepcijos priemonės, kurios yra tinkamos ir saugios sulaukus vyresnio reprodukcinio amžiaus. Taip pat aptariama nekontraceptinė nauda, galima rizika, nepageidaujamos reakcijos ir kontraindikacijos.

Apsunkintas vaisiaus ištraukimas per cezario pjūvio operaciją esant giliai įsispraudusiai vaisiaus galvai: literatūros apžvalga

2026-10-02T08:15:49+03:00

Tikslas. Apžvelgti naujausius duomenis apie giliai įsispraudusios vaisiaus galvos rizikos veiksnius, diagnostiką ir valdymą per cezario pjūvio operaciją. Metodai. Literatūros paieška atlikta „PubMed“ ir „Web of Science“ duomenų bazėse. Į apžvalgą įtraukti 2015–2026 m. anglų kalba publikuoti moksliniai straipsniai ir aktualios profesinių organizacijų rekomendacijos bei gairės. Rezultatai. Giliai įsispraudusi vaisiaus galva yra kliniškai reikšminga per cezario pjūvio operaciją pasitaikanti komplikacija, kurios patikimai prognozuoti iki operacijos šiuo metu nėra galimybių. Ji dažniau pasitaiko pažengusio gimdymo metu, kai vaisiaus galva yra žemai nusileidusi į dubenį, ir yra susijusi su didesne gimdos pjūvio pratęsimo, kraujavimo, gretimų anatominių struktūrų pažeidimo bei naujagimio traumos rizika. Giliai įsispraudusiai vaisiaus galvai atlaisvinti gali būti taikomas jos atstūmimas per makštį, atvirkštinis vaisiaus ištraukimas, Patwardhan technika ir įvairios pagalbinės priemonės. Prireikus gali būti svarstoma taikyti trumpalaikį gimdos atpalaidavimą medikamentais. Išvada. Šiuo metu nėra nustatyta vieno universaliai pranašesnio giliai įsispraudusios vaisiaus galvos valdymo metodo, o skirtingų metodų palyginimus pagrindžiančių įrodymų patikimumas yra žemas arba labai žemas. Valdymo taktika turėtų būti individualizuojama, atsižvelgiant į klinikinę situaciją, vaisiaus padėtį ir operuojančio gydytojo patirtį.

Chorioamnionitas ir obstrukcinis pielonefritas, komplikuoti sepsiu: klinikinis atvejis

2026-10-02T08:15:41+03:00

Santrauka. Aprašomas 24 metų nėščiosios (38 sav. ir 4 d.), hospitalizuotos dėl įtariamo chorioamnionito, klinikinis atvejis. Dėl išliekančių patologinių kardiotokogramos pokyčių ir įtariamos vaisiaus hipoksijos atlikta skubi cezario pjūvio operacija. Placentos histologiniu tyrimu patvirtintas ūminis chorioamnionitas. Pacientę hospitalizavus, nustatyta sutrikusi inkstų funkcija, o po gimdymo – sepsis bei komplikuotas dešiniojo inksto obstrukcinis pielonefritas. Po šlapimtakio stentavimo ir antibakterinio gydymo pacientės būklė pagerėjo.

Moterys ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligos: nuo lyties specifinės rizikos iki tikslios diagnostikos ir prevencijos

2026-10-02T08:15:36+03:00

Santrauka. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (ŠKL) tebėra viena pagrindinių moterų sergamumo, negalios ir mirties priežasčių pasaulyje. Vis dėlto ŠKL moterims neretai diagnozuojamos vėliau. Jų klinikinę raišką lemia ne tik tradiciniai rizikos veiksniai, bet ir biologinės lyties nulemti anatominiai ir fiziologiniai ypatumai, reprodukcinė anamnezė, hormonų pokyčiai ir socialinės aplinkybės. Moterims dažniau nustatoma išemija be obstrukcinės vainikinių arterijų ligos, mikrovaskulinė krūtinės angina ir Takotsubo sindromas; dauguma spontaninės vainikinės arterijos disekacijos atvejų taip pat diagnozuojama moterims. Krūtinės skausmas išlieka dažniausias ūminio miokardo infarkto simptomas abiem lytims, tačiau moterys dažniau išsako papildomus simptomus, o diagnostinis kelias gali būti ilgas. Šioje apžvalgoje aptariama moterų ŠKL epidemiologija, anatominiai ir fiziologiniai ypatumai, lyties specifiniai rizikos veiksniai, svarbiausi klinikiniai fenotipai, diagnostikos spragos ir prevencijos galimybės. Reprodukcinė anamnezė ir moterims dažnesni ligos mechanizmai turėtų būti įtraukti į kasdienį širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos vertinimą, diagnostiką ir gydymą.

LAGD

2026-10-01T22:54:34+03:00

Sveikiname

LAGD naujienos

2026-10-01T22:54:34+03:00

LAGD

LAGD kronika

2026-10-01T22:54:35+03:00

Pranas Skruibis (1924–1997 m.)