Lietuvos akušerija ir ginekologija

1 ir 2 tipo cukriniu diabetu sergančių nėščiųjų nėštumo ir gimdymo eiga bei komplikacijos

Jurgita Karčauskaitė — 2025-12-22

Santrauka. Tikslas. Įvertinti ir palyginti 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu (CD) sergančių nėščiųjų nėštumo ir gimdymo eigą bei komplikacijas. Tyrimo metodai. Atliktas retrospektyvusis tyrimas, į kurį įtrauktos moterys, kurios 2022–2023 metais gimdė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose: 74 sergančios 1 tipo CD ir 18 sergančių 2 tipo CD. Rezultatai. 1 tipo CD sergančios pacientės buvo jaunesnės nei 2 tipo CD sergančiosios (p<0,001). 1 tipo CD sergančios moterys dažniau buvo pirmakartės gimdyvės, kai sergančios 2 tipo CD dažniau gimdė antrą ar daugiau kartų (p=0,045). 2 tipo CD sergančių pacienčių svoris prieš nėštumą buvo didesnis, joms dažniau diagnozuotas nutukimas (p<0,001), 1 tipo CD sergančios pacientės priaugo daugiau svorio per nėštumą (p<0,001). 1 tipo CD sergančių pacienčių diabeto trukmė ilgesnė nei 2 tipo CD sergančiųjų (p<0,001). 2 tipo CD sergančioms pacientėms dažniau pasireiškė sunki preeklampsija (p=0,037) ir makšties plyšimai (p=0,048). Vaisiaus tyrimas ultragarsu (UG) yra 87,5 proc. jautrus ir 92,4 proc. specifiškas diagnozuojant vaisiaus makrosomiją CD sergančioms pacientėms. 2 tipo CD sergančiosioms gimdymas dažniau sužadintas mechaninėmis priemonėmis (p=0,019). 2 tipo CD sergančioms moterims gimdymas dažniau sužadintas dėl apsunkintos akušerinės anamnezės (p=0,037) ir sunkios preeklampsijos (p=0,037). Išvados. 1 tipo CD sergančios pacientės buvo jaunesnės, jų diabeto trukmė ilgesnė nei 2 tipo CD sergančiųjų. 2 tipo CD sergančioms pacientėms dažniau pasireiškė sunki preeklampsija ir makšties plyšimai, kitas nėštumo ir gimdymo komplikacijas vienodai dažnai patyrė tiek 1 tipo CD, tiek 2 tipo CD sergančios moterys. CD tipas neturėjo įtakos naujagimio svoriui ir būklei po gimimo. UG tyrimas yra pakankamai jautrus ir specifiškas diagnozuojant vaisiaus makrosomiją CD sergančioms pacientėms.

Morfologiniai gimdos sienos pokyčiai po cezario pjūvio operacijos ir sąsajos su nevaisingumu ir nėštumo komplikacijomis. Literatūros apžvalga

Rugilė Leščiauskaitė — 2025-12-22

Tyrimo tikslas. Įvertinti morfologinius gimdos sienos pokyčius po cezario pjūvio operacijos ir jų sąsajas su nevaisingumu bei nėštumo komplikacijomis, įskaitant gimdos rando nišos formavimąsi, uždegiminius procesus, randinio nėštumo ir patologinio placentos prisitvirtinimo riziką. Tyrimo metodika. Šiame straipsnyje buvo atlikta literatūros apžvalga ir vertinti gimdos sienos struktūriniai pokyčiai po CPO, jų įtaka menstruaciniams sutrikimams, vaisingumui, nėštumo komplikacijoms. Pagal reikšminius žodžius remiantis „PubMed“, „Medline“, „Cochrane Library“ duomenų bazių šaltiniais, 34 straipsniai, kurie atitiko įtraukimo į literatūros analizę kriterijus, buvo atrinkti ir išanalizuoti. Rezultatai. Gimdos rando niša yra susijusi su adenomioze, lėtiniu uždegimu ir pakitusiu endometriumo sluoksniu, todėl padidėja nevaisingumo rizika. Gimdos sienelės plonėjimas rando srityje didina gimdos plyšimo gimdymo metu tikimybę. Esant gimdos randui, yra didesnė randinio nėštumo ir patologinio placentos prisitvirtinimo rizika, kurios gali sukelti sunkias nėštumo ir gimdymo komplikacijas. Išvados. Cezario pjūvio randas gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį moters vaisingumui ir kitų nėštumų eigai.

Gimdymo natūraliais takais ir planinės cezario pjūvio operacijos tolimosios išeitys vaikui

Viktorija Volodkovič — 2025-12-22

Tikslas. Apžvelgti mokslinę literatūrą, kurioje lyginamos gimdymo natūraliais takais ir planinės cezario pjūvio operacijos tolimosios išeitys vaikui.

Metodai. Į literatūros apžvalgą įtraukta 10 atviros prieigos, pilno teksto, anglų kalba, 2015-2024 m. publikuotų mokslinių straipsnių, kurie atitiko atrankos kriterijus: vienvaisis nėštumas, savalaikis gimdymas, vaisiaus galvos pirmeiga, normalus gimdymas natūraliais takais, planinė cezario pjūvio operacija.

Rezultatai. Vaikai, gimę planinės cezario pjūvio operacijos pagalba turi didesnę anemijos, astmos, alergijos maistui, autoimuninių ligų bei antsvorio riziką. Šis gimdymo būdas gali būti susijęs su padidėjusia augimo sutrikimų, cukriniu diabeto, kvėpavimo takų ir virškinimo trakto infekcijų rizika, tačiau tyrimų rezultatai kontroversiški. Lyginant du gimdymo būdus, nenustatyta, jog vienas iš jų galėtų būti susijęs su atopinio dermatito, alerginio konjunktyvito, elgesio ir emocinių problemų rizika.

Išvados. Planinė cezario pjūvio operacija pasižymi tolimosiomis rizikomis vaikui. Dėl šios priežasties rekomenduojama atlikti cezario pjūvio operaciją tik esant medicininėms indikacijoms.

Nuo žarnyno iki makšties: probiotikų taikymas ginekologinėje praktikoje

Dovilė Tylaitė — 2025-12-22

Probiotikai – gyvi nepatogeniniai mikroorganizmai, kurie vartojami adekvačiais kiekiais pagerina žmogaus sveikatą. Makštis yra kolonizuota įvairių mikroorganizmų, kurie sudaro normaliąją makšties mikrobiotą. Sveikoje moters makštyje dominuoja viena ar kelios Lactobacillus genties bakterijos: Lactobacillus crispatus, Lactobacillus gasseri, Lactobacilus iners ir Lactobacillus jensenii. Šioms bakterijoms būdinga pieno rūgšties, vandenilio peroksido ir bakteriocinų produkcija, kurie apsaugo nuo patogeninių mikroorganizmų kolonizavimo makštyje. Makšties mikrobiotos sudėtis varijuoja priklausomai nuo moters amžiaus, hormoninių svyravimų, menstruacinio ciklo, nėštumo, dietos ir antimikrobinių vaistų vartojimo. Makšties mikrobiotos disbalansas gali sukelti disbiozę ir lytinių takų infekcijas. Probiotikai su laktobakterijomis, ypatingai su Lactobacillus crispatus, teigiamai veikia makšties mikrobiotą, atkuria jos pusiausvyrą ir sumažina infekcijų pasikartojimo dažnį.

Endometriumo mikrobiota ir jos įtaka moterų reprodukcinei funkcijai: mokslinės literatūros apžvalga

Gabija Valterytė — 2025-12-23

Santrauka. Tikslas. Apžvelgti endometriumo mikrobiotos sudėtį ir galimus lėtinio endometrito, endometriozės, gimdos polipų ir vėžio diagnostikos bei gydymo metodus, leidžiančius nevaisingoms moterims susilaukti palikuonių. Metodai. Mokslinės literatūros apžvalga atlikta naudojant PubMed sisteminės apžvalgos duomenų bazę. Atrinkti straipsniai anglų kalba, vartojant reikšminius žodžius: „endometriumo mikrobiota”, „nevaisingumas”, „mikrobiomas”. Išanalizuoti 33 moksliniai straipsniai, publikuoti 2016–2025 metais. Rezultatai. Endometriumo mikrobiota yra mažos biomasės, bet didelio heterogeniškumo, leidžianti tyrėjams įvairiai interpretuoti mokslinių tyrimų rezultatus. Akcentuojamas Lactobacillus bakterijų dominavimas, nors kiti mokslininkai teigia, kad tokiems rezultatams įtaką daro užteršimas makšties mikrobiota. Gimdos gleivinėje daugiau nei 90 proc. sudarančios Lactobacillus bakterijos sąlygoja geresnį gimdos gleivinės pasiruošimą embriono implantacijai ir sumažina persileidimų riziką. Išvados. Endometriumo mikrobiotos modifikavimas, taikant tinkamą gydymą, padeda sumažinti patogeninių mikroorganizmų populiacijas. Šie pokyčiai yra svarbūs lėtinio endometrito ir endometriozės gydymui, nes nepatogeninė mikrobiota didina embriono implantacijos tikimybę.

Skrandžio žiedo pasislinkimas nėštumo metu: diagnostinis iššūkis

Lina Dzidzevičienė — 2025-12-22

Pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas nėštumo metu gali tapti diagnostiniu iššūkiu pacientėms po chirurginio nutukimo gydymo. Šiuo atveju, pacientei 15-ąją nėštumo savaitę pasireiškus minėtiems simptomams buvo atlikta laparoskopinė operacija. Jos metu rastas pasmukęs skrandžio žiedas ir per žiedo kanalą susiformavusi skrandžio išvarža.

Funkcinė hipotalaminė amenorėja. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

Gabija Matuzaitė — 2025-12-22

Straipsnyje pateikiamas pirminės amenorėjos (PA) dėl hipogonadotropinio hipogonadizmo (HH) klinikinis atvejis. Pacientė, 17 metų paauglė, kuri serga nervine anoreksija bei intensyviai sportuoja. Diagnozė: PA dėl HH, atsiradusi dėl funkcinio hipotalaminio sutrikimo, reliatyvus energijos deficito sindromas (RED-S) dėl kūno svorio trūkumo ir psichologinio streso. Gydymui rekomenduotas kūno svorio prieaugis ir pakaitinė hormonų terapija. Literatūros apžvalgoje aptariami PA diagnostikos ir gydymo iššūkiai, ypatingą dėmesį skiriant HH.

Dauginės naujagimių kepenų hemangiomos ir jų sąsajos su placentos chorioangioma. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

Skaistė Pečiulienė — 2025-12-22

Kūdikių hemangioma (KH) – tai labiausiai paplitęs minkštųjų audinių navikas kūdikystėje, besivystantis iš kraujagyslinio audinio arba endotelio ląstelių. Placentos chorioangioma – tai reta, gerybinė kraujagyslinė angioma, kylanti iš placentos chorioninų mezenchimos. Šiame klinikiniame atvejyje pateikiamos placentos ir naujagimių kepenų navikų sąsajos ir aptariamas nespecifinis pasireiškimas. Taip pat pateikiama literatūros apžvalga.

Gestacinė trofoblastinė liga ir lėtinė limfocitinė B ląstelių leukemija: literatūros apžvalga ir klinikinio atvejo analizė

Dominyka Šuminskaitė — 2025-12-22

Straipsnyje aprašomas retos patologijos – gestacinės trofoblastinės ligos ir lėtinės limfocitinės B ląstelių leukemijos – klinikinis atvejis. Apžvelgiami mokslinės literatūros duomenys apie gestacinės trofoblastinės ligos ir lėtinės limfocitinės B ląstelių leukemijos klinikines ir patogenezines sąsajas, etiologiją, patogenezę, diagnostikos ir gydymo taktikas bei iššūkius.

Kiaušidės Brenerio navikas ir kiaušidės cistadenoma: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

Austėja Zubauskaitė — 2025-12-23

Brenerio navikai – reti kiaušidžių epitelio navikai, dažniausiai diagnozuojami atsitiktinai besimptomėms moterims po menopauzės po chirurginio kiaušidės darinio pašalinimo. Manoma, jog yra reiškmingas ryšys tarp Brenerio navikų ir kiaušidžių cistadenomų. Šiame straipsnyje aprašytas klinikinis atvejis, kai pacientei diagnozuotas vienos kiaušidės Brenerio navikas ir kitos kiaušidės cistadenoma.

Redakcijos skiltis

Tomas Biržietis — 2025-12-23

LAGD kronika. Alina Elena Čekanauskaitė-Šaulauskienė (1928–2016 m.)

Gražina Drąsutienė — 2025-12-23

LAGD naujienos

LAGD — 2025-12-23

Sveikiname

LAGD — 2025-12-23