Lietuvos akušerija ir ginekologija

Savarankiškai nurodytų priešmenstruacinių simptomų paplitimas ir jų sąsajos su gyvenimo kokybe bei gyvenimo būdo ypatumais

Damma Al-Diwan — 2026-03-25

Santrauka. Tikslas. Įvertinti priešmenstruacinio sindromo (PMS) paplitimą, jo poveikį moterų gyvenimo kokybei ir nustatyti pagrindinius rizikos veiksnius. Tyrimo metodai. Atliktas skerspjūvio tyrimas, naudojant specialiai sukurtą anoniminį klausimyną, 2023 m. lapkričio – 2024 m. lapkričio mėn., platintą socialiniuose tinkluose ir elektroninėmis ryšio priemonėmis Europos šalyse. Duomenys analizuoti R Commander programine įranga, statistinis reikšmingumas laikytas esant p < 0,05. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 136 moterys. Nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp gyvenimo būdo veiksnių ir fizinių bei psichologinių PMS simptomų (p = 0,042). Ankstyva menarchė ir nereguliarus menstruacijų ciklas buvo susiję su didesniu PMS ir priešmenstruacinio disforinio sutrikimo simptomų paplitimu. Neigiamą poveikį kasdienei veiklai nurodė 66,2 proc. respondenčių. Išvados. PMS reikšmingai blogina moterų gyvenimo kokybę ir siejasi su biologiniais, psichologiniais bei gyvenimo būdo veiksniais, pabrėžiant individualizuotos diagnostikos ir gydymo svarbą.

Periferinio kraujo vienbranduolių ląstelių pokyčiai po chirurginio gydymo sergant kiaušidžių vėžiu

Jonas Ulevičius — 2026-03-25

Kiaušidžių vėžys (KV) yra aštunta pagal dažnumą moterų onkologinė liga pasaulyje, dažniausiai diagnozuojama pažengusiose stadijose, todėl gydymo rezultatai yra prasti - bendrasis 5 metų išgyvenamumas siekia tik apie 49 proc. Citoredukcinė operacija išlieka pagrindiniu gydymo būdu, tačiau chirurginės traumos sukeliami imuninės sistemos pokyčiai gali būti reikšmingi naviko progresavimui pooperaciniu laikotarpiu. Imuniniai pokyčiai ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu KV pacientėms iki šiol ištirti nepakankamai. Šio perspektyviojo stebimojo tyrimo tikslas – įvertinti su periferinio kraujo vienbranduolėmis ląstelėmis (PKVL) susijusius imuninio atsako pokyčius po chirurginio KV gydymo. Į tyrimą įtrauktos 23 pacientės, kurios sirgo III–IV stadijos KV ir joms buvo atlikta citoredukcinė operacija, bei 23 moterys, kurios nesirgo KV. Tyrimo metu buvo analizuota periferinio kraujo ląstelių sudėtis, PKVL subpopuliacijos ir jų funkciniai žymenys, citokinų raiška PKVL bei jų koncentracija serume. Atlikus PKVL analizę nustatyta, kad KV sergančių pacienčių imuninė sistema yra reikšmingai slopinama, ir nustatyti pokyčiai, prisidedantys prie naviko augimą skatinančios aplinkos. Šie pokyčiai išliko ir ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu bei atsirado papildomų pokyčių, galinčių skatinti naviko augimą.

The Histeroskopijos reikšmė diagnozuojant endometriumo vėžį ir endometriumo hiperplaziją

Migle Remeikaite — 2026-03-25

Tikslas. Palyginti histeroskopijos su tiksline biopsija diagnostinį tikslumą nustatant endometriumo vėžį (EV) ir atipinę endometriumo hiperplaziją (AEH) su tradiciniais aklojo mėginio paėmimo metodais.

Metodai. Sisteminė literatūros paieška atlikta tarptautinėse duomenų bazėse (PubMed, ScienceDirect, Wiley Online Library, Google Scholar) naudojant MeSH terminus ir jų sinonimus. Į analizę, laikantis PRISMA metodologijos, įtraukti klinikiniai tyrimai, publikuoti per pastaruosius 10 metų.

Rezultatai. Histeroskopinė biopsija, suteikianti galimybę tiesiogiai vizualizuoti gimdos ertmę ir atlikti tikslingą audinio paėmimą, pasižymėjo aukštu diagnostiniu jautrumu (91,5–100 proc.) ir specifiškumu, palyginti su aklosiomis biopsijomis. Tradiciniai metodai – aspiracinė biopsija ir gimdos abrazija – rodė ribotą jautrumą, ypač židiniams pažeidimams, ir galėjo pateikti klaidingai neigiamus rezultatus iki 25,4 proc. piktybinių atvejų.

Išvados. Histeroskopija su tiksline biopsija yra patikimiausias diagnostikos metodas nustatant EV ir AEH. Ji turėtų būti atliekama, kai aklųjų metodų rezultatai yra neinformatyvūs arba klinikinė ligos įtarimo rizika išlieka didelė.

Mokslinių pranešimų tezės (Lietuvos akušerių ginekologų draugijos narių eilinis rinkiminis XIV suvažiavimas ir mokslinė praktinė konferencija „Akušerija ir ginekologija: naujos kompetencijos ir nauji horizontai“)

LAGD — 2026-03-25

Santrauka

Žarnyno mikrobiotos sąsajos su endometrioze

Justė Balskutė — 2026-03-25

Tikslas: vertinant mokslinės literatūros duomenis, nustatyti žarnyno, gimdos, makšties mikrobiotos sąsajas su endometrioze.

Metodai: atlikta mokslinės literatūros duomenų apžvalga duomenų bazėje PubMed bei Google Scholar paieškos sistemoje.

Rezultatai: gauti rezultatai parodė, kad gimdoje persistuojanti Fusobacterium genties sukelta infekcija turi ryšį su endometrioze.

Išvados: tyrimų duomenimis, disbiozė makštyje bei žarnyne taip pat gali turėti įtakos endometriozės patogenezei.

Tarpvietės plyšimai po gimdymo: tarptautinių gairių apžvalga ir praktinės rekomendacijos

Akvilė Papievytė — 2026-03-25

Tarpvietės plyšimai yra dažna gimdymo natūraliais takais komplikacija, o III–IV laipsnio plyšimai, dar vadinami akušeriniais analinio sfinkterio pažeidimais (OASIS), laikomi sunkiausia jų forma ir siejami su reikšmingomis trumpalaikėmis bei ilgalaikėmis pasekmėmis. Nepaisant esamų tarptautinių klinikinių gairių, didelio laipsnio tarpvietės plyšimų diagnostikos, chirurginio gydymo ir pogimdyminės priežiūros praktika išlieka nevienoda. Straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės tarptautinės klinikinės gairės, skirtos tarpvietės plyšimų prevencijai, savalaikiam atpažinimui, chirurginio gydymo principams bei perioperacinei ir pogimdyminei priežiūrai, pabrėžiant klinikinei praktikai aktualius aspektus.

Genitourinarinio menopauzės sindromo gydymo galimybės krūties vėžiu sergančioms moterims: literatūros apžvalga

Ana Gorbunova — 2026-03-25

Genitourinarinis menopauzės sindromas (GMS) yra dažna ir kliniškai reikšminga būklė moterims, sergančioms krūties vėžiu ir gydomoms hormonine terapija. Endokrininio krūties vėžio gydymo tikslas – slopinti endogeninių estrogenų gamybą, tačiau dėl to dažnai išsivysto ryškūs estrogenų stokos simptomai. Estrogenų trūkumas sukelia struktūrinius ir funkcinius apatinių šlapimo bei lytinių takų pokyčius, ypač makšties gleivinėje ir išorinių lytinių organų srityje, todėl reikšmingai blogėja gyvenimo kokybė. Šio darbo tikslas – apžvelgti mokslinėje literatūroje pateikiamus GMS gydymo metodus krūties vėžiu sergančioms moterims. Aptariamos gyvenimo būdo korekcijos, alternatyvūs ir papildomi gydymo metodai, nehormoninės priemonės bei hormoninio gydymo galimybės. Nors nehormoninės priemonės dažniausiai laikomos pirmo pasirinkimo gydymu, kai kurioms pacientėms gali būti svarstoma ir mažų dozių vietinė estrogenų terapija, sprendimą priimant individualiai ir bendradarbiaujant su gydančiu onkologu.

PARATUBARINĖ SEROZINĖ CISTADENOMA PO MENOPAUZĖS: KLINIKINIS ATVEJIS

Sabina Pileikaitė — 2026-03-25

Paratubarinės serozinės cistadenomos yra gerybiniai gimdos priedų dariniai, santykinai retai diagnozuojami pacientėms po menopauzės. Literatūroje aprašomi pavieniai paratubarinių cistų ribinio piktybiškumo atvejai. Straipsnyje pristatomas paratubarinės serozinės cistadenomos klinikinis atvejis pacientei po menopauzės, atskleidžiantis priešoperacinės diagnostikos ribotumą ir individualizuoto gydymo būtinybę, atsižvelgiant į pacientės amžių, cistos dydį, vaizdinių tyrimų duomenis bei piktybiškumo riziką.

Listeria monocytogenes infekcija nėštumo laikotarpiu ir jos pasekmės naujagimiui: klinikinio atvejo analizė ir literatūros apžvalga

Meilė Minkauskienė — 2026-03-25

Nėščios pacientės priklauso rizikos grupei sirgti Listeria monocitogenes sukeliama infekcija. Ši liga yra ypač pavojinga nėštumo metu dėl galimų komplikacijų nėščiajai ir vaisiui. Jos diagnostika sudėtinga dėl nespecifinių simptomų ir ilgo inkubacinio periodo. Šioje klinikinio atvejo analizėje pristatoma nėščioji, kuri kreipėsi į gydymo įstaigą su į gripą panašiais simptomais, prieš kelias savaites sirgusi gastroenterokolitu kelionės į užsienį metu. Gydant stacionare dėl įtariamos pneumonijos, įvyko priešlaikinis gimdymas, nustatytas chorioamnionitas. Naujagimis gimė kraštutinai sunkios būklės. Nepaisant intensyvaus gydymo, progresavo dauginis organų nepakankamumas, naujagimis neišgyveno. Iš jo kraujo ir trachėjos paimtų mikrobiologinių tyrimų nustatytas infekcijos sukėlėjas – Listeria monocitogenes.

Terapinės plazmaferezės taikymas gydant nėštumo laikotarpiu pasireiškusią itin sunkią hipertrigliceridemiją

Salomėja Burlingienė — 2026-03-25

Aprašomas 38 metų nėščiosios klinikinis atvejis, kai nėštumo pabaigoje nustatyta itin sunki hipertrigliceridemija, komplikuota ūminiu pankreatitu pogimdyminiu laikotarpiu. Taikyta terapinė plazmaferezė leido greitai sumažinti trigliceridų koncentraciją ir stabilizuoti klinikinę būklę, išvengiant sunkių komplikacijų.

Reikšminiai žodžiai:
hipertrigliceridemija; nėštumas; ūminis pankreatitas; plazmaferezė; dislipidemija

Subhialoidinė kraujosruva nėštumo laikotarpiu: klinikinis atvejis

Kotryna Baltutytė — 2026-03-25

Subhialoidinė kraujosruva - reta, tačiau regėjimui pavojinga būklė, galinti pasireikšti nėštumo metu dėl Valsalvos retinopatijos. Staigus intratorakalinis ar intraabdominalinis spaudimo padidėjimas gali sukelti tinklainės kapiliarų plyšimą ir kraujo kaupimąsi geltonosios dėmės srityje. Aprašomas 27 metų moters 33 nėštumo savaitę pasireiškęs subhialoidinės kraujosruvos atvejis po vėmimo epizodo. Laiku atlikta Nd:YAG lazerinė hialoidotomija lėmė reikšmingą regos atsistatymą. Gimdymo taktika buvo parinkta individualiai, įvertinus kraujavimo pasikartojimo riziką.

Reikšmingi žodžiai: subhialoidinė kraujosruva, Valsalvos retinopatija, gimdymo taktika.

Sveikiname

LAGD — 2026-03-25

Santrauka

Redakcijos skiltis

Laima Maleckienė — 2026-03-25

Santrauka

LAGD kronika. Mildoras Dievaitis (1927–2015 m.)

Laima Bagušytė — 2026-03-25

Santrauka

LAGD naujienos

LAGD — 2026-03-25

LAGD