Kvėpavimo takų organoidai astmos tyrimams ir gydymo galimybėms vertinti

Santrauka

  Astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, o jos biologinis heterogeniškumas lemia nevienodą atsaką į gydymą. Žmogaus organoidų platformos tampa perspektyviais eksperimentiniais modeliais, nes, palyginti su dvimatėmis ląstelių kultūromis, geriau išlaiko žmogaus genetinį foną, trimatę audinių architektūrą, ląstelių tarpusavio bei ląstelių ir mikroaplinkos sąveikas [1–3]. Organoidų technologija paremta ląstelių saviorganizacija ir kamieninių ląstelių biologija: iš suaugusiųjų arba pluripotentinių kamieninių ląstelių gaunami organoidai leidžia modeliuoti ligas, atlikti vaistų atranką ir toksiškumo vertinimą, taikyti individualizuotas strategijas iš paciento biopsijų bei prisidėti prie regeneracinės medicinos vystymosi [1, 2]. Pastaraisiais metais plaučių organoidų kūrimas sparčiai tobulėja – vis dažniau naudojamos apibrėžtos, be serumo auginamos ir mažiau nuo matrigelio priklausomos kultūros, o tai padeda gauti patikimesnius ir lengviau pakartojamus rezultatus. Tokie modeliai vis pla- čiau taikomi tiriant infekcijas, astmą ir LOPL, plaučių fibrozę bei plaučių vėžį [2, 3]. Organoidų auginimo sistemos apjungiamos su mikroskysčių technologija, kompleksinėmis ląstelių kultūromis, skaitmenizacija ir trimačiu spausdinimu, todėl atsiranda daugiau galimybių anksčiau pastebėti, ar numatomas gydymas bus veiksmingas, taip sumažinti nesėkmių riziką vėlyvuose klinikinių tyrimų etapuose bei parinkti tinkamesnį gydymą konkrečiam pacientui [1–3].