Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymas triguba terapija budezonidu, glikopironiu ir formoteroliu: nuo rekomendacijų iki kasdienės praktikos

Santrauka

  ORESTES tyrimo tikslas buvo įvertinti LOPL sergančių pacientų, kuriems klinikinėje praktikoje buvo pradėtas gydymas triguba budezonido, glikopironio ir formoterolio (BGF) terapija, paūmėjimus, klinikinius požymius ir sveikatos prie- žiūros išlaidas. Atliktas retrospektyvusis daugiacentris stebėsenos tyrimas, į kurį įtraukti vyresni nei 40 metų LOPL sergantys pacientai, kuriems gydytojo sprendimu įprastoje klinikinėje praktikoje pradėtas gydymas BGF. Duomenys rinkti 12 mėn. iki BGF vartojimo pradžios ir 12 mėn. po gydymo pradžios. Iš viso į tyrimą įtraukta 718 pacientų, iš kurių 89,3 proc. tęsė gydymą BGF 12 mėn. BGF vartojimo pradžioje dauguma pacientų buvo priskirti didelės rizikos fenotipui (72,3 proc.), 78,4 proc. nustatytas kliniškai reikšmingas dusulys (pagal Medicinos tyrimų tarybos (angl. Modified Medical Research Council, mMRC) dusulio skalę – 2 laipsnis arba daugiau), 50,9 proc. pagal Pasaulinės lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyvos (angl. Global Initiative for Obstructive Lung Disease, GOLD) klasifikaciją priklausė E grupei, 93,0 proc. sirgo trimis arba daugiau gretutinių ligų, o 79,7 proc. – viena arba daugiau širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Prieš pradedant BGF, 41,1 proc. pacientų buvo taikoma dviguba, o 49,6 proc. – triguba terapija. Pradėjus vartoti BGF, pacientų, patyrusių vidutinio sunkumo ir sunkių paūmė- jimų, dalis sumažėjo atitinkamai 20,8 ir 23,1 proc. Geriamųjų gliukokortikoidų ir antibiotikų vartojimas sumažėjo atitinkamai 17,1 proc. ir 18,2 proc. ORESTES realiosios klinikinės praktikos tyrimo rezultatai parodė, kad gydymas trigubu BGF deriniu buvo veiksmingas ir pasižymėjo dideliu gydymo tęstinumu net sudėtingiems, didelės rizikos LOPL sergantiems pacientams, kuriems anksčiau buvo taikytas intensyvus gydymas. Pažymėtina, kad net šioje pacientų grupėje, kurioje beveik pusė pacientų jau buvo gydomi triguba terapija, pradėjus vartoti BGF sumažėjo paūmėjimų dažnis ir su sveikatos priežiūra susijusios išlaidos. Šie rezultatai rodo galimą BGF naudą didelės rizikos LOPL sergantiems pacientams ir pagrindžia tolesnį ankstesnio trigubos terapijos skyrimo vertinimą, siekiant geresnės ligos kontrolės ir mažesnės jos progresavimo rizikos.