Pulmonologija ir alergologija

Cistine fibroze sergančių pacientų priežiūra per bendradarbiavimo prizmę: įžvalgos iš Norvegijos

2026-06-11T15:25:25+03:00

Spalio 8–9 d. Norvegijos sostinėje Osle vyko Baltijos šalių atstovų vizitas į Norvegijos cistinės fibrozės (CF) centrą (angl. Norwegian Centre for Cystic Fibrosis), veikiantį Oslo universitetinėje ligoninėje. Šio susitikimo tikslas – dalytis gerąja praktika tarp Norvegijos ir Baltijos šalių specialistų, stiprinti daugiadalykės komandos bendraarbiavimą ir gerinti pacientų, sergančių CF bei pirmine ciliarine diskinezija (PCD), priežiūros kokybę.

Išleistos naujos Lietuvos cistinės fibrozės diagnostikos ir gydymo rekomendacijos

2026-06-11T15:25:25+03:00

Cistinė fibrozė (CF) – viena dažniausių autosominiu recesyviniu būdu paveldimų genetinių ligų, kuriai būdingas įvairiapusis organų pažeidimas, pirmiausia paveikiantis kvėpavimo ir virškinimo sistemas. CFTR (angl. cystic fibrosis transmembrane conductance regulator) baltymo funkcijos sutrikimas lemia klampių, tirštų sekretų kaupimąsi kvėpavimo takuose ir kitur, o tai tampa palankia terpe lėtiniam uždegimui, pasikartojančioms infekcijoms, ilgainiui sukeliant laipsnišką plaučių funkcijos blogėjimą, virškinimo fermentų stygių, kepenų ir kitų organų pažeidimus. Pirmieji simptomai dažnai pasireiškia dar ankstyvoje vaikystėje. Ligos pasireiškimo spektras gali būti įvairus – nuo susiformavusių sunkių respiracinių komplikacijų iki lengvos eigos, kai liga diagnozuojama tik vėlesniame amžiuje.

Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijos 2026 m.

2026-06-11T15:25:26+03:00

Plaučių vėžys vis dar išlieka didžiule grėsme ne tik pasaulio, Europos Sąjungos (ES), bet ir Lietuvos gyventojams. Siekiant pagerinti pagalbą plaučių vėžiu sergantiems pacientams ir suvienodinti specialistų požiūrį į šios ligos diagnostikos ir gydymo standartus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Lietuvos sveikatos prie žiūros specialistų draugijų iniciatyva bei bendromis pastangomis nuo 2007 m. kas kelerius metus leidžiamos „Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijos“. Laikydamiesi tradicijų ir užtikrindami tęsinumą, pristatome aštuntąsias atnaujintas ir papildytas „Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijas“, kurios yra gausaus autorių, savo srities ekspertų ir pagrindinių Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų draugijų atstovų, kolektyvo ilga metės patirties, nuoseklaus bendro darbo ir nuolatinio bendradarbiavimo rezultatas.

Periferinių plaučių navikų diagnostika: nuo ultragarso iki elektromagnetinės navigacijos bronchoskopijos

2026-06-11T15:26:51+03:00

Periferiniai plaučių dariniai nevizualizuojami įprastos bronchoskopijos metu, todėl jų diagnostika yra ganėtinai sudėtinga ir dažnai prireikia pažangių papildomų radiologinių technologijų. Per kelis dešimtmečius bronchologiniai diagnostikos metodai reikšmingai pažengė – nuo pirmųjų transbronchinių biopsijų be papildomų vaizdinių tyrimų iki pažangių technologijų, tokių kaip radialinis endobronchinis ultragarsas, elektromagnetinė navigacija, kūginio srauto kompiuterinė tomografija. Didžiausia diagnostinė transbronchinės biopsijos vertė pasiekiama derinant šiuos tyrimus, tačiau, nepaisant to, darinio vieta, paciento individualios savybės, krūtinės ląstos ekskursijos tyrimo metu, kreipiančiojo zondo padėtis turi nemažą įtaką bendram tyrimo rezultatui. Bronchologiniai tyrimo metodai pasižymi aukšta diagnostine verte diagnozuojant periferinius plaučių darinius, yra saugūs, susiję su nedidele komplikacijų rizika, todėl turėtų būti pasirenkami pirmiausia, palyginti su labiau invaziniais metodais, tokiais kaip transtorokalinė biopsija arba chirurginė verifikacija.

Tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo naujienos

2026-06-11T15:26:49+03:00

Nors diagnostikos ir gydymo srityje padaryta didelė pažanga, tuberkuliozė (TB) vis dar išlieka viena pavojingiau
sių infekcinių ligų pasaulyje. Straipsnyje apžvelgiamos naujausios TB diagnostikos ir gydymo tendencijos, remiantis Pasaulio
sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis bei klinikiniais tyrimais. Tradiciniai fenotipiniai diagnostikos metodai tebėra
svarbūs, tačiau jų ribotumai skatina naujus, greitesnius ir tikslesnius diagnostikos metodus: molekulinius metodus, viso Myco
bacterium tuberculosis genomo sekoskaitą, omikos technologijas arba dirbtinio intelekto taikymą analizuojant krūtinės ląstos
rentgenogramas. TB gydymo srityje taip pat fiksuojami reikšmingi pokyčiai. Atnaujintose gydymo rekomendacijose pabrėžia
mi ne tik nauji gydymo režimai, bet ir socialinių bei skaitmeninių priemonių taikymas, siekiant pagerinti gydymo laikymąsi.

Imunosupresijos diagnostika ir korekcijos galimybės sergant pneumonija

2026-06-11T15:26:47+03:00

Visuomenėje įgyta pneumonija išlieka viena dažniausių infekcijų, lemiančių pacientų hospitalizaciją ir padidėjusį mirtingumą. Imunosupresija, nepriklausomai nuo priežasties (hematologinės ligos, organų transplantacija, žmogaus imuno deficito viruso infekcija, ilgalaikis gliukokortikoidų arba biologinių vaistų vartojimas, įgimti imunodeficitai arba senėjimas), reikšmingai didina sergamumą, komplikuoja ligos eigą ir gali nulemti nepalankias baigtis. Straipsnyje aptariamos pagrindinės imuninės sistemos sutrikimų turinčios pacientų grupės, imuninės sistemos tyrimų svarba, gydymo bei imunokorekcijos prie monės (gliukokortikoidai, į veną leidžiamas imunoglobulinas (IVIG), vitaminas C ir kt.), taip pat galimos ilgalaikės pasekmės.

Padidintas jautrumas aspirinui ir išeminė širdies liga

2026-06-11T15:26:45+03:00

Acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) – trombocitų funkcijas slopinantis vaistas – svarbus vainikinių arterijų ligoms
gydyti. Gydymas aspirinu reikalingas esant ūminiams vainikinių arterijų sindromams, po perkutaninių vainikinių arterijų intervencijų, stentų implantacijos. Asmenims, patyrusiems padidinto jautrumo reakcijas į aspiriną arba kitus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, toks gydymas gali kelti rūpesčių ir sunkumų. Šiame straipsnyje aptariami padidinto jautrumo aspirinui mechanizmai ir klasifikacija, praktiniai šių reakcijų diagnostikos aspektai, gydymo principai, atsižvelgiant į svarbų antitrombinės terapijos poreikį vainikinių arterijų ligai gydyti.

Oscilometrijos klinikinis taikymas

2026-06-11T15:26:43+03:00

Plaučių funkcijos tyrimai yra svarbi kvėpavimo takų ligų diagnostikos ir gydymo veiksmingumo vertinimo dalis.
Nors spirometrija laikoma auksiniu standartu vertinant ventiliacinę plaučių funkciją, šis metodas turi nemažai apribojimų.
Spirometrijos atlikimas reikalauja aktyvaus paciento bendradarbiavimo, didžiausių pastangų ir tikslių, forsuotų kvėpavimo
manevrų, todėl tyrimą gali būti sudėtinga atlikti vaikams, senyvo amžiaus asmenims arba pacientams, kurių bendra būklė yra
sunki. Oscilometrija (angl. forced oscillation technique, FOT; impulse oscillometry, IOS) yra neinvazinis, nuo tiriamojo pastangų
nepriklausantis plaučių funkcijos tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti kvėpavimo takų mechanines savybes ramiai kvėpuojant.
Nors oscilometrijos taikymą riboja tam tikri veiksniai, pirmiausia standartizuotų norminių verčių ir aiškių interpretavimo
gairių stygius, klinikinėje praktikoje šis metodas tampa vis svarbesne papildoma plaučių funkcijos vertinimo priemone. Šiame
straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai oscilometrijos principai, svarbiausi vertinami parametrai ir jų klinikinė interpretacija.
Taip pat aptariamos pagrindinės šio metodo taikymo sritys klinikinėje praktikoje, įskaitant astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių
ligą ir intersticines plaučių ligas.

Kontaktinė alergija akrilatams ir alerginis kontaktinis dermatitas

2026-06-11T15:26:42+03:00

Akrilatai dažnai naudojami medicinos, odontologijos ir kosmetologijos srityse, todėl pastarąjį dešimtmetį dau
gėja kontaktinės alergijos jiems bei jų sukelto alerginio kontaktinio dermatitų atvejų. Straipsnyje pateikiama informacija apie dažniausiai įsijautrinimą sukeliančius akrilatus, įsijautrinimo paplitimą, rizikos veiksnius, patogenezės ypatumus, klinikinius požymius dalis nustatymo bei gydymo principus. Dažniausiai nustatomas įsijautrinimas 2 hidroksietilmetakrilatui, o neretai dėl kryžminių reakcijų – ir kitiems akrilatams. Kontaktinė alergija akrilatams didžiausią riziką kelia odontologams, jų komandos nariams ir pacientams, taip pat asmenims, turintiems sąlytį su medicininių prietaisų cheminėmis medžiagomis, bei nagų priežiūros specialistams. Alerginio kontaktinio dermatito, sukelto akrilatų, mechanizmas atitinka IV tipo padidėjusio jautrumo reakciją, todėl, esant plaštakų arba kitos vietos kontaktiniam dermatitui, stomatitui arba onichodistrofijai, diagnozę padeda patvirtinti odos lopo mėginiai. Tikslus alergeno identifikavimas ir jo vengimas yra gydymo sėkmės pagrindas

Alfa-gal sindromas: nuo erkės įkandimo iki klinikinių alergijos požymių

2026-06-11T15:26:40+03:00

Alfa-gal sindromas – tai reta imunoglobulino E (IgE) nulemta alerginė reakcija, kai organizmas yra įsijautrinęs
angliavandeniui galaktozei-α-1,3-galaktozei (alfa-gal), esančiai žinduolių mėsoje (pvz., jautienoje, kiaulienoje, avienoje). Dažniausiai šis sindromas išsivysto po erkės įkandimo, kuris sužadina imuninį atsaką ir skatina specifinių IgE antikūnų susidarymą. Skirtingai nuo daugelio kitų maisto alergijų, simptomai pasireiškia uždelstai, dažniausiai praėjus 3–6 val. po raudonos mėsos vartojimo. Klinikiniai požymiai gali būti įvairūs – nuo dilgėlinės, niežulio ir virškinimo trakto simptomų iki anafilaksijos. Diagnozė grindžiama klinikine anamneze ir specifinių IgE prieš alfa-gal nustatymu, o svarbiausias gydymo principas – provokuojančių produktų vengimas ir pasirengimas laiku atpažinti bei valdyti ūmines alergines reakcijas.

Nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu sergančiųjų PD-L1 raiškos, naviko mikroaplinkos ir genetinio profilio tyrimas

2026-06-11T15:26:38+03:00

2025 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto viešajame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos mokslo krypties tarybos posėdyje Giedrė Gurevičienė sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu sergančiųjų PD-L1 raiškos, naviko mikroaplinkos ir genetinio profilio tyrimas“. Disertacija rengta 2018–2024 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Pulmonologijos klinikoje. Šiame straipsnyje pateikiami pagrinpagrindiniai disertacijos rezultatai.
Mokslinis vadovas: prof. dr. Marius Žemaitis (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). Disertacijos gynimo taryba: prof. Rasa Ugenskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). prof. dr. Arschang Valipour (Karlo Landšteinerio plaučių tyrimų ir onkologinių plaučių ligų institutas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). prof. dr. Edvardas Danila (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
doc. dr. Dainius Jančiauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). dr. Erika Korobeinikova (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).

Chirurginių metodų veiksmingumas gydant užkrūčio liaukos navikus: minimaliai invazinė vaizdo torakoskopinė ir atvira timektomija

2026-06-11T15:26:36+03:00

Torakoskopinių metodų diegimas gydant užkrūčio liaukos navikus yra lėtas, susijęs su šios lokalizacijos navikų ypatumais ir techniniais iššūkiais operuojant anatomiškai ribotoje tarpuplaučio srityje, kurioje gausu gyvybiškai svarbių struktūrų. Duomenų apie minimaliai invazinės vaizdo torakoskopinės (angl. videoassisted thoracoscopic surgery, VATS) timektomijos rezultatus Lietuvos klinikiniuose centruose vis dar stinga. Šiame darbe pateikiama Kauno klinikų Širdies centro 2010–2025 m. atliktų timektomijų duomenų analizė. Tyrimo tikslas. Įvertinti chirurginių metodų veiksmingumą gydant užkrūčio liaukos navikus, palyginant minimaliai invazinę vaizdo torakoskopinę ir atvirą timektomiją. Metodika. Atlikta retrospektyvioji 92 asmenų, kuriems 2010–2025 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies centro Krūtinės chirurgijos skyriuje taikytas chirurginis užkrūčio liaukos patologijos gydymas, duomenų analizė. Rezultatai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 56,8 ±14,6 metų, lyties pasiskirstymas tolygus (po 50,0 proc. vyrų ir moterų). Timektomija taikant VATS atlikta 41 (44,5 proc.) asmeniui, torakotomija – 40 (43,5 proc.) ir sternotomija – 11 (12,0 proc.) asmenų. Dažniausia histologinė diagnozė – timinė karcinoma (33,3 proc.) ir AB tipo timoma (14,4 proc.). Statistiškai reikšmingo ryšio tarp pasirinkto operacijos metodo ir histologinės diagnozės nenustatyta (p = 0,383). Vertinant operacijos trukmę ir intraoperacinį kraujo netekimą, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp chirurginių metodų taip pat nenustatyta (p > 0,05). VATS timektomijos grupėje pooperacinio gydymo stacionare trukmė buvo statistiškai reikšmingai trumpesnė nei torakotomijos grupėje: mediana – 7,0 d., palyginti su 10,5 d. (p = 0,004); medianų skirtumas siekė 3,5 d. Pleuros drenavimo trukmė po VATS operacijų buvo reikšmingai trumpesnė nei po atviros torakotomijos: mediana – 5,0 d., palyginti su 8,0 d. (p = 0,0021); medianų skirtumas siekė 3 d. Išvados. VATS metodas, taikomas užkrūčio liaukos navikams šalinti, siejamas su statistiškai reikšmingai trumpesne pleuros drenavimo bei gydymo stacionare trukme, palyginti su atvira torakotomija. Šie rodikliai leidžia manyti, kad VATS gali būti susijusi su mažesne chirurgine trauma ir greitesniu pacientų pooperaciniu sveikimu. Operacijos trukmė ir intraoperacinis kraujo netekimas tarp skirtingų chirurginių metodų statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Mokslinės tezės

2026-06-12T08:53:30+03:00

2019–2024 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje tirtų pacientų, kuriems pirmą kartą diagnozuota obstrukcinė miego apnėja, klinikinių, antropometrinių ir polisomnografijos duomenų analizė
Laikui bėgant kintantis citokinų atsakas, rodantis bendruomenėje įgytos pneumonijos klinikinį heterogeniškumą
Naujų monokloninių antikūnų pritaikymas žuvų alergenų kryžminio reaktyvumo tyrimams
Daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės demografiniai požymiai Lietuvoje 2015–2025 m.
Maisto alergijų paplitimas ir klinikiniai požymiai Lietuvos vaikų populiacijoje
Eozinofilų potipių užląstelinių spąstų formavimosi skirtumai sergant astma
Sisteminio ir lokalaus 2 tipo uždegimo atsako vertinimas skirtinguose lėtinio rinosinusito fenotipuose
Skirtingas audinių remodeliacijos aktyvumas lėtinio rinosinusito fenotipuose: pooperacinės medžiagos genų raiškos tyrimas
Inovatyvių skaitmeninių technologijų taikymas kvėpavimo sistemos ligomis sergančių pacientų edukacijai
Helicobacter pylori infekcija sergant lėtine dilgėline: retrospektyvusis tyrimas
Pavienių ląstelių transkriptomikos analizė, rodanti specifinių kraujo eozinofilų klasterių pokyčius sergant alergine astma

KEYNOTE-671 klinikinio tyrimo pacientų, perioperaciniu laikotarpiu gydytų pembrolizumabu, klinikinės charakteristikos ir chirurginės baigtys

2026-06-11T15:26:35+03:00

Straipsnyje pateikiami naujausi trečios fazės KEYNOTE-671 klinikinio tyrimo duomenys apie pembrolizumabo
taikymą perioperaciniu laikotarpiu gydant rezektabilų II-IIIB (N2) stadijos nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį. Šiame tyrime vertinta, ar neoadjuvantinis gydymas pembrolizumabu kartu su chemoterapija cisplatinos pagrindu, vėliau taikant chirurginį ir adjuvantinį gydymą pembrolizumabu, pagerino išgyvenamumą be įvykių (laiką nuo atrankos ir atsitiktinio paskyrimo į tyrimo šaką (randomizacijos) iki pirmojo lokalaus ligos progresavimo, dėl kurio nebuvo galima taikyti chirurginio gydymo, nerezekta bilaus naviko, ligos progresavimo, atkryčio pagal RECIST 1.1 versiją (tyrėjo vertinimu), mirties dėl bet kokios priežasties) beibendrąjį išgyvenamumą (laiką nuo randomizacijos iki mirties dėl bet kokios priežasties), palyginti tik su skirta neoadjuvantine chemoterapija ir chirurginiu gydymu. Po randomizacijos santykiu 1:1 skirta neoadjuvantinė chemoterapija su pembrolizumabu (200 mg) arba placebas bei chirurginis gydymas, o po operacijos – 13 kursų adjuvantinio gydymo pembrolizumabu arba placebu. Operacija atlikta 20 sav. arba greičiau nuo pirmos vaisto dozės paskyrimo (jeigu skirti keturi neoadjuvantinio gydymo kursai) arba praėjus 4–8 sav. po paskutinės neoadjuvantinio vaisto dozės (jeigu skirti 1–3 gydymo kursai); jei chiruginė operacija at likta vėliau, tai buvo laikoma chirurginiu vėlavimu (operacijos atidėjimu). Adjuvantinis gydymas pradėtas praėjus 4–12 sav. po operacijos. Išgyvenamumas be įvykių vertintas tik operuotų pacientų atveju. Iš 397 dalyvių, kuriems skirtas pembrolizumabas, ir 400 dalyvių, gydytų placebu, chirurginis gydymas buvo atitinkamai taikytas 325 (82,1 proc.) ir 317 (79,4 proc.). Baigus rinkti duomenis 2023 m. liepos 10 d., nustatyta, kad operacija atidėta 4,9 proc. pembrolizumabo grupės ir 7,6 proc. placebo grupės pacientų; taip pat atitinkamai 38,9 proc. ir 28,4 proc. atvejų nustatyta mažesnė limfmazgių pažeidimo stadija; 78,8 proc. ir 75,1 proc. atvejų atlikta lobektomija, o 92,0 proc. ir 84,2 proc. atvejų – R0 rezekcija. Pembrolizumabas pagerino išgyvenamumą be įvykių nepriklausomai nuo ligos stadijos, limfmazgių pažeidimo būklės ir operacijos tipo, palyginti tik su adjuvantine chemoterapija, taip pat pagerino bendrąjį išgyvenamumą. Aštuoni pacientai (šeši gydyti su pembrolizumabu, du – placebu) mirė per 30 d. po operacijos dėl su chirurginiu gydymu susijusių nepageidaujamų reakcijų. Apibendrinant, neoadjuvantinis pembrolizumabo skyrimas nepabloginio chirurginio gydymo baigčių ir buvo susijęs su didesniu R0 rezekcijų skaičiumi. KEYNOTE-671 klinikinis tyrimas parodė, kad neoadjuvantinis gydymas pembrolizumabu kartu su chemoterapija cisplatinos pagrindu, vėliau taikant chirurginį ir adjuvantinį gydymą pembrolizumabu, reikšmingai pagerino išgyvenamumą be įvykių bei bendrą išgyvenamumą gydant ankstyvos stadijos nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį.

Galutiniai išgyvenamumo be ligos progresavimo ir atnaujinti bendrojo išgyvenamumo duomenys gydant anksčiau negydytą išplitusį ALK teigiamą nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį: ALEX tyrimo rezultatai

2026-06-11T15:26:32+03:00

Taikinių terapija iš esmės pakeitė anaplastinės limfomos kinazei (ALK) teigiamo nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio (NSLPV) gydymo standartą, o pirmos eilės gydymo pagrindą sudaro tirozino kinazės inhibitoriai (TKI). Daugiacentrio III fazės ALEX tyrimo duomenys, gauti po 48,2 mėn. stebėsenos medianos, patvirtino statistiškai reikšmingą alektinibo pranašumą, palyginti su pirmosios kartos TKI krizotinibu. Galutinė išgyvenamumo be ligos progresavimo mediana alektinibo grupėje siekė 34,8 mėn., o krizotinibo grupėje – 10,9 mėn. Be sisteminio veiksmingumo, alektinibas pasižymi reikšmingu intrakranijiniu aktyvumu. Realios klinikinės praktikos duomenys rodo didelį veiksmingumą kontroliuojant tiek simptomus sukeliančias, tiek nesukeliančias centrinės nervų sistemos (CNS) metastazes. Šie duomenys patvirtina, kad alektinibas yra vienas palankiausių pirmos eilės gydymo pasirinkimų ALK teigiamu NSLPV sergantiems pacientams, nes užtikrina ilgalaikę ligos kontrolę ir geresnes išgyvenamumo baigtis.

Amivantamabo ir lazertinibo derinys – pirmos eilės terapija pažengusiam, EGFR geno mutacijomis pasižyminčiu nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiui gydyti

2026-06-11T15:26:31+03:00

Taikinių terapija tirozinkinazės inhibitoriais (TKI) reikšmingai pagerino nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu (NSLPV)
sergančių pacientų, kuriems nustatyta aktyvinanti epidermio augimo faktoriaus receptoriaus (EGFR) geno mutacija, išgyvena mumą bei gyvenimo kokybę. Vis dėlto dažnu atveju pacientams, gydomiems TKI, pasireiškia su antrinėmis EGFR mutacijomis arba MET amplifikacija susijęs atsparumas gydymui. Amivantamabas kartu su lazertinibu parodė kliniškai reikšmingą ir ilgalaikį priešnavikinį poveikį pacientams, sergantiems EGFR geno mutacijomis pasižyminčiu NSLPV.

Flutikazono furoato, umeklidino ir vilanterolo derinio mirtingumą mažinantis poveikis gydant LOPL sergančius pacientus

2026-06-11T15:26:30+03:00

Straipsnyje apžvelgiama trigubos terapijos flutikazono furoato, umeklidinio ir vilanterolio (FF, UMEC ir VI)
derinio, vartojamo per vieną inhaliatorių, nauda gydant LOPL sergančius pacientus, pabrėžiant poveikį paūmėjimų dažniui ir mirtingumui. Remiantis GOLD 2026 rekomendacijomis ir pagrindiniais klinikiniais tyrimais, triguba terapija yra svarbi gydymo strategija pacientams, kuriems dviguba terapija nepakankamai veiksminga. IMPACT tyrimas įrodė, kad FF, UMEC ir VI derinys reikšmingai mažina mirtingumo dėl visų priežasčių riziką, o kasdienės klinikinės praktikos duomenys patvirtina mažesnį paūmėjimų dažnį ir mirtingumo riziką, palyginti su budezonido, glikopironio ir formoterolio (BUD, GLY ir FORM) deriniu. Trigubos terapijos vartojimas per vieną inhaliatorių siejamas su geresniu gydymo režimo laikymusi ir klinikinėmis baigtimis. Taigi, FF, UMEC ir VI derinys yra veiksmingas gydymo pasirinkimas pacientams, kuriems reikia stiprinti LOPL gydymą taikant dvigubą terapiją.