Pulmonologija ir alergologija

Lietuvos atstovė ATS 2026 kongrese: dėmesys individualizuotam plautinės hipertenzijos gydymui

Deimantė Hoppenot — 2026-09-28

2026 m. gegužės mėnesį Orlando mieste (Florida, Jungtinės Amerikos Valstijos) vyko Amerikos krūtinės ląstos draugijos (angl. American Thoracic Society, ATS) tarptautinis kongresas – vienas didžiausių pasaulyje kvėpavimo medicinos kongresų, kasmet suburiantis šios srities praktikus ir mokslininkus. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė doc. dr. Deimantė Hoppenot buvo pakviesta skaityti pranešimą apie individualizuotą plaučių arterinės hipertenzijos gydymą ir lyčių skirtumus gydant šią ligą.

Įspūdžiai iš kasmetinio Europos respiratologų draugijos kongreso

Airidas Rimkūnas — 2026-09-28

Barselonoje, Ispanijoje, rugsėjo 5–9 d. vyko tarptautinis Europos respiratologų draugijos (angl. European Respiratory Society, ERS) kongresas, subūręs tūkstančius pasaulio specialistų, dirbančių ar besidominčių kvėpavimo sistemos medicina, farmacija ir naujausiais klinikiniais bei moksliniais pasiekimais šioje srityje. Kongreso atidarymo ceremonijoje kalbėjusi ERS prezidentė prof. dr. Joana Chorostowska-Wynimko pristatė 2026 m. kongreso temą „Jungti nėmis pastangomis už geresnį kvėpavimą: pacientų, gydytojų ir tyrėjų partnerystė“ (angl. United for better breathing: partnership between patients, clinicians and researchers). Profesorė pabrėžė, kad šiais metais ypatingas dėmesys skiriamas specialistų ir pacientų ryšiui stiprinti bei jų bendradarbiavimui skatinti. Rengdami kongreso programą, organizatoriai išskyrė tris pagrindinius už- davinius: gerinti bendrą sveikatos priežiūrą, atsižvelgiant į pacientų poreikius ir lūkes čius, skatinti praktikus įsiklausyti į pacientų problemas ir vykdyti bendradarbiavimu grindžiamus mokslinius tyrimus.

EAACI 2026 kongresas Stambule: naujausios alergologijos ir klinikinės imunologijos kryptys

Egidija Tiškevičienė — 2026-09-28

Šių metų birželio 12–15 d. Stambule, Turkijoje, vyko kasmetinis Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademijos (angl. European Academy of Allergy and Clinical Immunology, EAACI) kongresas – vienas svarbiausių alergologijos ir klinikinės imunologijos mokslo renginių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Šių metų kongreso tema – „Vision zero: a future free from allergy and asthma burden“ (liet. „Nulinė vizija: ateitis be alergijos ir astmos naštos“) – kvietė plačiau pažvelgti į alerginių ligų ir astmos gydymą, siekiant ne tik kontroliuoti simptomus, bet ir mažinti ilgalaikę šių ligų naštą pacientams.

Alergologijos ir klinikinės imunologijos pažanga: jubiliejinė konferencija vainikavo šimtmečio patirtį ir klinikos dešimtmetį

Brigita Gradauskienė — 2026-09-28

ie metai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikai ypatingi – klinika mini savo veiklos 10- metį. Šį solidų jubiliejų vainikavo 2026 m. rugsėjo 11 d. Kaune vykusi tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Alergologijos ir klinikinės imunologijos pažanga“, simboliškai sutapusi ir su Lietuvos alergologijos 100-mečiu. Šios dvi datos nėra tik skaičiai kalendoriuje. Tai šimtmetį trukusios vizijos, prasidėjusios tarpukario Kauno laboratorijose prof. Vladui Lašui tyrinėjant anafilaksijos mechanizmus, ir dešimtmetį trunkančio modernaus aukščiausio lygio universitetinio klinikinio darbo sinergija. Per dešimtį metų klinika tapo ne tik vienu moderniausių šios srities centru šalyje, bet ir mokslo bei studijų avangardu alergologijos ir klinikinės imunologijos srityje.

Sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga ir širdies nepakankamumu tarpspecialybinio siuntimo keliai – šeimos gydytojų, gydytojų pulmonologų ir gydytojų kardiologų sutarimas

Kęstutis Malakauskas (redaktorius) — 2026-09-28

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir širdies nepakankamumas (ŠN) dažnai pasireiškia tam pačiam pacientui ir reikšmingai blogina šių ligų klinikinę eigą, didina hospitalizacijų, mirštamumo riziką ir mažina gyvenimo kokybę. LOPL ir ŠN sieja bendri rizikos veiksniai ir persidengiantys patofiziologiniai mechanizmai, o panašūs simptomai bei tam tikrų diagnostinių tyrimų rezultatų sutapimas gali apsunkinti ankstyvą šių ligų nustatymą, diferencinę diagnostiką ir optimalų gydymą. Pacientų, sergančių LOPL ir (arba) ŠN, priežiūra turėtų būti grindžiama skirtingų specialybių gydytojų bendradarbiavimu, užtikrinančiu gretutinių ligų nustatymą laiku, koordinuotą diagnostiką, racionalų siuntimą gydytojams specialistams konsultuoti ir įrodymais pagrįstą gydymą. Šiame šeimos gydytojų, gydytojų pulmonologų ir gydytojų kardiologų parengtame sutarime pateikiamos praktinės rekomendacijos dėl tarpspecialybinio pacientų, sergančių LOPL ir ŠN, ištyrimo ir ankstyvos diagnozės nustatymo. Sutarimo tikslas – palengvinti klinikinių sprendimų priėmimą, gerinti skirtingų sveikatos priežiūros grandžių bendradarbiavimą, optimizuoti pacientų gydymo procesą bei ilgalaikes klinikines baigtis.

Šiuolaikinė sarkoidozės diagnostika ir gydymo taktika

Skaidrius Miliauskas — 2026-09-28

Sarkoidozė yra nežinomos kilmės daugiasistemė uždegiminė liga, dažniausiai pažeidžianti plaučius ir intratorakalinius limfmazgius. Sarkoidozė pasireiškia nenekrozuojančių granulomų buvimu pažeistų organų audiniuose. Sarkoidozės diagnozė nėra standartizuota, tačiau remiasi trimis pagrindiniais kriterijais: ligai būdingu klinikiniu ir radiologiniu vaizdu, nenekrozuojančių granulomų nustatymu, atliekant pažeistų organų biopsiją, bei kitų granulomatozinių ligų atmetimu. Sprendimas, ar reikia ir kada gydyti sarkoidoze sergantį pacientą, priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių – mirties rizikos arba pažeistų organų funkcijos nepakankamumo rizikos ir galimo gyvenimo kokybės pablogėjimo. Daugeliu atvejų, kai reikalingas gydymas, skiriami geriamieji gliukokortikoidai. Metotreksatas (vartojamas per burną arba po oda) yra dažniausias pasirenkamas antros eilės vaistas.

Kvėpavimo takų organoidai astmos tyrimams ir gydymo galimybėms vertinti

Andrius Januškevičius — 2026-09-28

Astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, o jos biologinis heterogeniškumas lemia nevienodą atsaką į gydymą. Žmogaus organoidų platformos tampa perspektyviais eksperimentiniais modeliais, nes, palyginti su dvimatėmis ląstelių kultūromis, geriau išlaiko žmogaus genetinį foną, trimatę audinių architektūrą, ląstelių tarpusavio bei ląstelių ir mikroaplinkos sąveikas [1–3]. Organoidų technologija paremta ląstelių saviorganizacija ir kamieninių ląstelių biologija: iš suaugusiųjų arba pluripotentinių kamieninių ląstelių gaunami organoidai leidžia modeliuoti ligas, atlikti vaistų atranką ir toksiškumo vertinimą, taikyti individualizuotas strategijas iš paciento biopsijų bei prisidėti prie regeneracinės medicinos vystymosi [1, 2]. Pastaraisiais metais plaučių organoidų kūrimas sparčiai tobulėja – vis dažniau naudojamos apibrėžtos, be serumo auginamos ir mažiau nuo matrigelio priklausomos kultūros, o tai padeda gauti patikimesnius ir lengviau pakartojamus rezultatus. Tokie modeliai vis pla- čiau taikomi tiriant infekcijas, astmą ir LOPL, plaučių fibrozę bei plaučių vėžį [2, 3]. Organoidų auginimo sistemos apjungiamos su mikroskysčių technologija, kompleksinėmis ląstelių kultūromis, skaitmenizacija ir trimačiu spausdinimu, todėl atsiranda daugiau galimybių anksčiau pastebėti, ar numatomas gydymas bus veiksmingas, taip sumažinti nesėkmių riziką vėlyvuose klinikinių tyrimų etapuose bei parinkti tinkamesnį gydymą konkrečiam pacientui [1–3].

Fizinio krūvio mėginiai: kam ir kada?

Ieva Dimienė — 2026-09-28

Fizinio krūvio mėginiai pulmonologijos klinikinėje praktikoje suteikia vertingos diagnostinės ir prognozinės informacijos, padeda įvertinti paciento funkcinį pajėgumą, gydymo veiksmingumą, riziką, susijusią su chirurginėmis procedūromis, bei nustatyti dusulio arba fizinio krūvio netoleravimo priežastis. Klinikinėje praktikoje taikomi įvairaus sudėtingumo tyrimai: nuo paprastų ėjimo mėginių iki techniškai sudėtingų, tokių kaip kardiopulmoninis fizinio krūvio mėginys, fizinio krūvio provokacinis mėginys ar tęstinė laringoskopija fizinio krūvio metu. Tinkamiausias tyrimas pasirenkamas atsižvelgiant į klinikinį klausimą, paciento būklę, turimas diagnostikos galimybes ir centre dirbančių specialistų kompetenciją. Straipsnyje apžvelgiamos šių mėginių indikacijos, kontraindikacijos, pagrindiniai atlikimo principai ir klinikinė reikšmė.

Lėtinis niežulys: 2025 m. atnaujintų Europos gairių naujovės

Gabija Brusokienė — 2026-09-29

Lėtinis niežulys (niežėjimas, trunkantis 6 sav. arba ilgiau) yra vienas dažniausių simptomų dermatologijos, alergologijos ir šeimos gydytojų praktikoje – jį bent kartą gyvenime patiria maždaug kas penktas žmogus, o metinis naujų atvejų dažnis siekia apie 7 proc. [1, 4]. 2025 m. paskelbtos atnaujintos Europos gairės iš esmės pakeitė ankstesnę 2019 m. redakciją [1]. Šiame straipsnyje apibendrinamos svarbiausios naujovės: modernizuota niežulio apibrėžtis [2], patikslinta klasifikacija ir diagnostikos algoritmas, taip pat proveržis sisteminiame gydyme – nauji biologiniai vaistai (dupilumabas, nemolizumabas), Janus kinazės (JAK) inhibitoriai, difelikefalinas ureminiam niežuliui bei tulžies rūgščių pernešėjo (IBAT) inhibitoriai ir bezafibratas cholestaziniam niežuliui gydyti. Kartu primenami ir pamatiniai dalykai – niežulio patofiziologija, niežėjimo ir kasymosi ratas bei kasdienės odos priežiūros principai. Pabrėžiamas šeimos gydytojo vaidmuo: atpažinti niežulį kaip savarankišką problemą, atlikti pirminę diagnostiką, taikyti bendrąsias ir simptomines priemones bei laiku siųsti pacientą specialistui konsultuoti.

Assessment of the long-term consequences of COVID-19 pneumonia on pulmonary function, health-related quality of life, and immunological prognostic factors

Edita Strumilienė — 2026-09-28

Edita Strumilienė successfully defended a doctoral dissertation “Assessment of Long-Term Consequences of COVID-19 Pneumonia on Pulmonary Function, Health-Related Quality of Life, and Immunological Prognostic Factors” at a public meeting of the Dissertation Defense Panel at Vilnius University Faculty of Medicine on April 8, 2026. The dissertation has been prepared at the Department of Infectious Diseases and Dermatovenerology, Vilnius University Faculty of Medicine during the period of 2021–2025. This article presents the main results of the dissertation. Scientific Supervisor: Prof. Dr. Ligita Jančorienė (Vilnius University, Medicine and Health Sciences, Medicine – M 001) Academic Consultant: Prof. Dr. Laura Malinauskienė (Vilnius University, Medicine and Health Sciences, Medicine – M 001) The Defense Council: Prof. Dr. Nomeda Valevičienė (Vilnius University), Prof. Dr. Natalja Kurjane (Riga Stradins University, Latvia) Prof. Dr. Violeta Kvedarienė (Vilnius University), Prof. Dr. Skaidrius Miliauskas (Lithuanian University of Health Sciences) Doc. Dr. Donata Ringaitienė (Vilnius University)

Terminės abliacijos, kontroliuojant kompiuterine tomografija, stereotaksinės kūno spindulinės terapijos ir chirurginio gydymo klinikinių rezultatų palyginimas gydant piktybinius darinius plaučiuose: prospektyviojo tyrimo duomenys

Aurimas Mačionis — 2026-09-28

2026 m. birželio 15 d. viešajame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos ir sveikatos mokslų krypties tarybos posėdyje Aurimas Mačionis sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Piktybinių navikų plaučiuose terminė abliacija kontroliuojant kompiuterine tomografija: klinikinio efektyvumo, saugumo ir poveikio kvėpavimo funkcijai tyrimas“. Disertacija rengta 2021–2025 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Radiologijos klinikoje. Šiame straipsnyje pateikiami pagrindiniai disertacijos rezultatai. Mokslinis vadovas: prof. dr. Marius Žemaitis (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). Disertacijos gynimo taryba: prof. dr. Giedrius Barauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). prof. dr. Elona Juozaitytė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). doc. dr. Neringa Vagulienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). prof. dr. Algirdas Edvardas Tamošiūnas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). doc. dr. Mindaugas Račkauskas (Floridos universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).

Vienerių metų eleksakaftoro, tezakaftoro ir ivakaftoro derinio taikymo patirtis Kauno klinikų Suaugusiųjų cistinės fibrozės centre

Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė — 2026-09-28

Cistinės fibrozės transmembraninio laidumo reguliatoriaus (CFTR) moduliatoriai iš esmės pakeitė cistinės fibrozės (CF) gydymo galimybes. Realiosios klinikinės praktikos duomenys svarbūs vertinant jų veiksmingumą ir saugumą skirtingose pacientų populiacijose. Tikslas. Įvertinti vienerių metų eleksakaftoro, tezakaftoro ir ivakaftoro derinio taikymo patirtį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Suaugusiųjų cistinės fibrozės centre. Metodai. Atlikta retrospektyvioji 2024–2026 m. CFTR moduliatoriais gydytų suaugusių CF sergančių pacientų demografinių ir klinikinių duomenų analizė. Vertinti plaučių funkcijos, chloridų koncentracijos prakaite, kūno masės indekso (KMI), egzokrininės kasos funkcijos, emocinės sveikatos, kvėpavimo takų mikrobiologinių tyrimų ir CF paūmėjimų pokyčiai bei gydymo saugumas. Rodikliai vertinti prieš pradedant gydymą ir po 1, 3, 6 bei 12 mėn. Rezultatai. Į analizę įtrauktas 21 pacientas, vidutinis amžius – 28,48 ± 6,91 metų. FEV₁ jau po vieno gydymo mėnesio padidėjo nuo 53,10 ± 29,16 iki 61,75 ± 29,57 proc. normos (p = 0,005), o FVC – nuo 65,48 ± 24,53 iki 72,45 ± 23,07 proc. normos (p = 0,002); pagerėjimas išliko per 12 mėn. gydymo laikotarpį. Chloridų koncentracija prakaite po vieno mėnesio sumažėjo nuo 74,86 ± 25,41 iki 41,86 ± 19,34 mmol/l (p = 0,008), o po 12 mėn. – 30,30 ± 15,22 mmol/l. KMI nuosekliai didėjo nuo 20,51 ± 2,99 iki 22,42 ± 2,72 kg/m². CF paūmėjimų skaičiaus mediana sumažėjo nuo 1 (Q1–Q3 – 0–3) iki 0 (0–1) (p = 0,005), o dėl CF paūmėjimų stacionare praleistų dienų skaičiaus mediana – nuo 22 (0–53,25) iki 0 (0–10) d. (p = 0,002). Pacientų, kuriems bent kartą nustatytas Staphylococcus aureus, dalis sumažėjo nuo 85,0 iki 20,0 proc. (p < 0,001), o Pseudomonas aeruginosa – nuo 55,0 iki 25,0 proc. (p = 0,031). CFTR moduliatoriai buvo gerai toleruojami. Nepageidaujamos reakcijos pasireiškė keturiems pacientams (19,0 proc.); jos buvo laikinos, o atnaujinus gydymą nepasikartojo. Išvados. Vienerių metų realiosios klinikinės praktikos patirtis parodė, kad gydymas CFTR moduliatoriais buvo susijęs su ankstyvu ir išliekančiu plaučių funkcijos pagerėjimu, ryškiu chloridų koncentracijos prakaite sumažėjimu, KMI didėjimu, retesniais CF paūmėjimais ir mažesniu dėl jų stacionare praleistų dienų skaičiumi. Taip pat sumažėjo pacientų, kuriems nustatyti pagrindiniai kvėpavimo takų patogenai Staphylococcus aureus ir Pseudomonas aeruginosa, dalis. Gydymas buvo gerai toleruojamas.

Oscilometrijos reikšmė vertinant bronchų hiperreaktyvumą metacholinui: sisteminė apžvalga

Sabina Gasperovič — 2026-09-28

Oscilometrija yra plaučių funkcijos tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti tiek centrinių, tiek periferinių kvėpavimo takų mechanines savybes kvėpuojant ramiai. Šis metodas gali suteikti papildomos informacijos atliekant bronchų provokacinį mėginį metacholinu, tačiau oscilometrijos rodiklių pokyčių vertinimo kriterijai nėra standartizuoti. Tikslas. Apibendrinti publikuotų tyrimų duomenis apie oscilometrijos rodiklių pokyčius atliekant bronchų provokacinį mėginį metacholinu, jų sąsajas su bronchų hiperreaktyvumu bei literatūroje siūlomas ribines vertes. Metodika. Sisteminė analizė atlikta vadovaujantis PRISMA rekomendacijomis. Literatūros paieška vykdyta „PubMed“ duomenų bazėje, įtraukiant 2016–2026 m. anglų kalba publikuotus tyrimus. Į analizę įtraukti originalūs tyrimai, kuriuose suaugusiesiems atliktas bronchų provokacinis mėginys metacholinu ir pateikti kiekybiniai oscilometrijos duomenys arba jų ryšys su bronchų hiperreaktyvumu. Rezultatai. Į sisteminę analizę įtraukta 10 publikacijų. Oscilometrijos rodikliai reikšmingai kito atliekant bronchų provokacinį mėginį metacholinu, tačiau jų pokyčiai ne visada atitiko forsuoto iškvėpimo tūrio per pirmąją sekundę (FEV1) sumažėjimą. Didžiausioje kohortoje teigiamas atsakas pagal R5 padidėjimo ≥ 40 proc. kriterijų nustatytas 70,6 proc., o pagal FEV1 sumažėjimo ≥ 20 proc. kriterijų – 37,5 proc. tiriamųjų. Siūlomos kvėpavimo sistemos pasipriešinimo esant 5 Hz dažniui (R5) padidėjimo ribos svyravo nuo 32,96 iki 43,8 proc., o kitų rodiklių ribinės vertės ir jų diagnostinis tikslumas skyrėsi. Išvados. Oscilometrija gali papildyti spirometriją vertinant bronchų provokacinį mėginį metacholinu, tačiau patvirtintų oscilometrijos rodiklių ribinių verčių šiuo metu nėra. Joms nustatyti reikalingi didesni daugiacentriai tyrimai.

NEXThaler: pažangios technologijos veiksmingesniam kvėpavimo takų ligų gydymui

Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė — 2026-09-28

Įkvepiamieji vaistai yra astmos ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) gydymo pagrindas, o inhaliatoriaus savybės gali turėti reikšmingos įtakos gydymo veiksmingumui ir jo laikymuisi. „NEXThaler“ – įkvėpimu aktyvuojamas sausų miltelių inhaliatorius, generuojantis itin smulkias vaisto daleles ir užtikrinantis pastovų dozės išskyrimą bei veiksmingą vaisto nusėdimą tiek stambiuosiuose, tiek smulkiuosiuose kvėpavimo takuose. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės „NEXThaler“ technologinės savybės ir jų klinikinė reikšmė sėkmingai gydant astmą bei LOPL. Klinikinių ir realios klinikinės praktikos tyrimų duomenys patvirtina, kad per „NEXThaler“ skiriamas gydymas yra veiksmingas, saugus, gerai toleruojamas ir atitinka šiuolaikinius lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo principus.

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymas triguba terapija budezonidu, glikopironiu ir formoteroliu: nuo rekomendacijų iki kasdienės praktikos

Kristina Biekšienė — 2026-09-28

ORESTES tyrimo tikslas buvo įvertinti LOPL sergančių pacientų, kuriems klinikinėje praktikoje buvo pradėtas gydymas triguba budezonido, glikopironio ir formoterolio (BGF) terapija, paūmėjimus, klinikinius požymius ir sveikatos prie- žiūros išlaidas. Atliktas retrospektyvusis daugiacentris stebėsenos tyrimas, į kurį įtraukti vyresni nei 40 metų LOPL sergantys pacientai, kuriems gydytojo sprendimu įprastoje klinikinėje praktikoje pradėtas gydymas BGF. Duomenys rinkti 12 mėn. iki BGF vartojimo pradžios ir 12 mėn. po gydymo pradžios. Iš viso į tyrimą įtraukta 718 pacientų, iš kurių 89,3 proc. tęsė gydymą BGF 12 mėn. BGF vartojimo pradžioje dauguma pacientų buvo priskirti didelės rizikos fenotipui (72,3 proc.), 78,4 proc. nustatytas kliniškai reikšmingas dusulys (pagal Medicinos tyrimų tarybos (angl. Modified Medical Research Council, mMRC) dusulio skalę – 2 laipsnis arba daugiau), 50,9 proc. pagal Pasaulinės lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyvos (angl. Global Initiative for Obstructive Lung Disease, GOLD) klasifikaciją priklausė E grupei, 93,0 proc. sirgo trimis arba daugiau gretutinių ligų, o 79,7 proc. – viena arba daugiau širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Prieš pradedant BGF, 41,1 proc. pacientų buvo taikoma dviguba, o 49,6 proc. – triguba terapija. Pradėjus vartoti BGF, pacientų, patyrusių vidutinio sunkumo ir sunkių paūmė- jimų, dalis sumažėjo atitinkamai 20,8 ir 23,1 proc. Geriamųjų gliukokortikoidų ir antibiotikų vartojimas sumažėjo atitinkamai 17,1 proc. ir 18,2 proc. ORESTES realiosios klinikinės praktikos tyrimo rezultatai parodė, kad gydymas trigubu BGF deriniu buvo veiksmingas ir pasižymėjo dideliu gydymo tęstinumu net sudėtingiems, didelės rizikos LOPL sergantiems pacientams, kuriems anksčiau buvo taikytas intensyvus gydymas. Pažymėtina, kad net šioje pacientų grupėje, kurioje beveik pusė pacientų jau buvo gydomi triguba terapija, pradėjus vartoti BGF sumažėjo paūmėjimų dažnis ir su sveikatos priežiūra susijusios išlaidos. Šie rezultatai rodo galimą BGF naudą didelės rizikos LOPL sergantiems pacientams ir pagrindžia tolesnį ankstesnio trigubos terapijos skyrimo vertinimą, siekiant geresnės ligos kontrolės ir mažesnės jos progresavimo rizikos.

Tarlatamabas gydant išplitusį smulkiųjų ląstelių plaučių vėžį po gydymo platinos preparatais: DeLLphi-304 tyrimo rezultatai ir klinikinė reikšmė

Jurgita Matulionė — 2026-09-28

Smulkiųjų ląstelių plaučių vėžys (SLPV) išlieka viena agresyviausių solidinių onkologinių ligų. Nors pirmosios eilės gydymas platinos preparatais kartu su etopozidu ir imunoterapija leidžia pasiekti didelį objektyvaus atsako dažnį, daugumai pacientų liga progresuoja per pirmuosius metus, o antrosios eilės gydymo galimybės ilgą laiką buvo ribotos. Delta tipo ligandas 3 (DLL3) yra vienas perspektyviausių biologinių taikinių SLPV gydyti dėl didelės raiškos navikinėse ląstelėse ir minimalios raiškos normaliuose audiniuose. Tarlatamabas – pirmasis Europos vaistų agentūros (angl. European Medicines Agency, EMA) registruotas į DLL3 nukreiptas dvigubai specifinis T limfocitus aktyvinantis antikūnas (angl. bispecific T-cell engager, BiTE), skirtas suaugusiems pacientams, sergantiems išplitusiu SLPV, gydyti ligai progresavus pirmos eilės gydymo platinos preparatais laikotarpiu arba jam pasibaigus. Vaistas aktyvina citotoksinius T limfocitus, sujungdamas CD3 receptorių ir DLL3 ekspresuojančią navikinę ląstelę.

Kai dvigubos terapijos nebepakanka: flutikazono furoato, umeklidino ir vilanterolo derinys gydant LOPL

Sabina Gasperovič — 2026-09-28

Kai dviguba terapija yra nepakankama lėtinei obstrukcinei plaučių ligai (LOPL) kontroliuoti ir nustatomas trigubos terapijos poreikis, svarbu pasirinkti ne tik veiksmingą, bet ir kuo paprastesnį gydymo režimą. Paprastesnis režimas gali padėti pacientui geriau laikytis paskirto gydymo. Vienas iš galimų trigubos terapijos variantų – flutikazono furoato, umeklidino ir vilanterolo (FF, UMEC ir VI) derinys, vartojamas vienu „Ellipta“ inhaliatoriumi, vienu įkvėpimu kartą per parą. Straipsnyje aptariama dozavimo dažnio ir inhaliatorių skaičiaus reikšmė gydymo režimo laikymuisi, apžvelgiami IMPACT ir INTREPID tyrimų bei įprastos klinikinės praktikos duomenys. Jie pagrindžia FF, UMEC ir VI veiksmingumą mažinant LOPL paūmėjimų dažnį ir gerinant plaučių funkciją bei sveikatos būklę. Individualiai įvertinus įkvepiamojo gliukokortikoido naudą ir riziką bei paciento gebėjimą tinkamai naudoti inhaliatorių, vieno įkvėpimo kartą per parą režimas yra racionalus pasirinkimas stiprinant LOPL gydymą nuo dvigubos iki trigubos terapijos.

GINA gairės klinikinėje praktikoje: tinkamo vaistų derinio ir inhaliatoriaus pasirinkimas

Jolita Palačionytė — 2026-09-28

Astma – tai lėtinė kvėpavimo takų liga, kurios gydymo principai reguliariai peržiūrimi ir atnaujinami Visuotinės astmos iniciatyvos (angl. Global Initiative for Asthma, GINA) rekomendacijose, atsižvelgiant į naujausias mokslo žinias ir klinikinių tyrimų duomenis. 2026 m. GINA rekomendacijose pabrėžiama veiksmingo ir individualizuoto astmos gydymo svarba, ypatingą dėmesį skiriant palaikomojo ir simptomus slopinančio gydymo (angl. maintenance and reliever therapy, MART) strategijai, budezonido ir formoterolio derinio reikšmei gydant astmą, sausų miltelių inhaliatoriaus (angl. dry powder inhaler, DPI) savybėms, tvarumui.

Perioperacinis rezektabilaus nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymas: nuo klinikinių tyrimų įrodymų iki pritaikymo klinikinėje praktikoje

Vytautas Ankudavičius — 2026-10-06

Pastaraisiais metais rezektabilaus nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymo galimybės reikšmingai pasikeitė – į gydymo algoritmus įtraukta neoadjuvantinė ir perioperacinė chemoimunoterapija. Klinikinių tyrimų rezultatai parodė bendrojo išgyvenamumo ir išgyvenamumo be reiškinių rodiklių pagerėjimą, aukštą radikalių rezekcijų dažnį bei galimybę dažniau atlikti plaučių audinį tausojančias operacijas, kai po neoadjuvantinio gydymo sumažėja naviko ir limfmazgių pažeidimo mastas. Vis dėlto realiosios klinikinės praktikos duomenys atskleidžia svarbius šio gydymo taikymo iššūkius: nepakankamą priešoperacinį molekulinių žymenų ir programuotos ląstelių žūties ligando 1 (PD-L1) raiškos navikiniame audinyje ištyrimą, ne visada laiku histologiškai patvirtinamą diagnozę ir pavėluotą daugiadalykės gydytojų specialistų komandos įsitraukimą.