Oscilometrijos klinikinis taikymas

Santrauka

Plaučių funkcijos tyrimai yra svarbi kvėpavimo takų ligų diagnostikos ir gydymo veiksmingumo vertinimo dalis.
Nors spirometrija laikoma auksiniu standartu vertinant ventiliacinę plaučių funkciją, šis metodas turi nemažai apribojimų.
Spirometrijos atlikimas reikalauja aktyvaus paciento bendradarbiavimo, didžiausių pastangų ir tikslių, forsuotų kvėpavimo
manevrų, todėl tyrimą gali būti sudėtinga atlikti vaikams, senyvo amžiaus asmenims arba pacientams, kurių bendra būklė yra
sunki. Oscilometrija (angl. forced oscillation technique, FOT; impulse oscillometry, IOS) yra neinvazinis, nuo tiriamojo pastangų
nepriklausantis plaučių funkcijos tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti kvėpavimo takų mechanines savybes ramiai kvėpuojant.
Nors oscilometrijos taikymą riboja tam tikri veiksniai, pirmiausia standartizuotų norminių verčių ir aiškių interpretavimo
gairių stygius, klinikinėje praktikoje šis metodas tampa vis svarbesne papildoma plaučių funkcijos vertinimo priemone. Šiame
straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai oscilometrijos principai, svarbiausi vertinami parametrai ir jų klinikinė interpretacija.
Taip pat aptariamos pagrindinės šio metodo taikymo sritys klinikinėje praktikoje, įskaitant astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių
ligą ir intersticines plaučių ligas.