Chirurginių metodų veiksmingumas gydant užkrūčio liaukos navikus: minimaliai invazinė vaizdo torakoskopinė ir atvira timektomija

Santrauka

Torakoskopinių metodų diegimas gydant užkrūčio liaukos navikus yra lėtas, susijęs su šios lokalizacijos navikų ypatumais ir techniniais iššūkiais operuojant anatomiškai ribotoje tarpuplaučio srityje, kurioje gausu gyvybiškai svarbių struktūrų. Duomenų apie minimaliai invazinės vaizdo torakoskopinės (angl. videoassisted thoracoscopic surgery, VATS) timektomijos rezultatus Lietuvos klinikiniuose centruose vis dar stinga. Šiame darbe pateikiama Kauno klinikų Širdies centro 2010–2025 m. atliktų timektomijų duomenų analizė. Tyrimo tikslas. Įvertinti chirurginių metodų veiksmingumą gydant užkrūčio liaukos navikus, palyginant minimaliai invazinę vaizdo torakoskopinę ir atvirą timektomiją. Metodika. Atlikta retrospektyvioji 92 asmenų, kuriems 2010–2025 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies centro Krūtinės chirurgijos skyriuje taikytas chirurginis užkrūčio liaukos patologijos gydymas, duomenų analizė. Rezultatai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 56,8 ±14,6 metų, lyties pasiskirstymas tolygus (po 50,0 proc. vyrų ir moterų). Timektomija taikant VATS atlikta 41 (44,5 proc.) asmeniui, torakotomija – 40 (43,5 proc.) ir sternotomija – 11 (12,0 proc.) asmenų. Dažniausia histologinė diagnozė – timinė karcinoma (33,3 proc.) ir AB tipo timoma (14,4 proc.). Statistiškai reikšmingo ryšio tarp pasirinkto operacijos metodo ir histologinės diagnozės nenustatyta (p = 0,383). Vertinant operacijos trukmę ir intraoperacinį kraujo netekimą, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp chirurginių metodų taip pat nenustatyta (p > 0,05). VATS timektomijos grupėje pooperacinio gydymo stacionare trukmė buvo statistiškai reikšmingai trumpesnė nei torakotomijos grupėje: mediana – 7,0 d., palyginti su 10,5 d. (p = 0,004); medianų skirtumas siekė 3,5 d. Pleuros drenavimo trukmė po VATS operacijų buvo reikšmingai trumpesnė nei po atviros torakotomijos: mediana – 5,0 d., palyginti su 8,0 d. (p = 0,0021); medianų skirtumas siekė 3 d. Išvados. VATS metodas, taikomas užkrūčio liaukos navikams šalinti, siejamas su statistiškai reikšmingai trumpesne pleuros drenavimo bei gydymo stacionare trukme, palyginti su atvira torakotomija. Šie rodikliai leidžia manyti, kad VATS gali būti susijusi su mažesne chirurgine trauma ir greitesniu pacientų pooperaciniu sveikimu. Operacijos trukmė ir intraoperacinis kraujo netekimas tarp skirtingų chirurginių metodų statistiškai reikšmingai nesiskyrė.