KEYNOTE-671 klinikinio tyrimo pacientų, perioperaciniu laikotarpiu gydytų pembrolizumabu, klinikinės charakteristikos ir chirurginės baigtys

Santrauka

Straipsnyje pateikiami naujausi trečios fazės KEYNOTE-671 klinikinio tyrimo duomenys apie pembrolizumabo
taikymą perioperaciniu laikotarpiu gydant rezektabilų II-IIIB (N2) stadijos nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį. Šiame tyrime vertinta, ar neoadjuvantinis gydymas pembrolizumabu kartu su chemoterapija cisplatinos pagrindu, vėliau taikant chirurginį ir adjuvantinį gydymą pembrolizumabu, pagerino išgyvenamumą be įvykių (laiką nuo atrankos ir atsitiktinio paskyrimo į tyrimo šaką (randomizacijos) iki pirmojo lokalaus ligos progresavimo, dėl kurio nebuvo galima taikyti chirurginio gydymo, nerezekta bilaus naviko, ligos progresavimo, atkryčio pagal RECIST 1.1 versiją (tyrėjo vertinimu), mirties dėl bet kokios priežasties) beibendrąjį išgyvenamumą (laiką nuo randomizacijos iki mirties dėl bet kokios priežasties), palyginti tik su skirta neoadjuvantine chemoterapija ir chirurginiu gydymu. Po randomizacijos santykiu 1:1 skirta neoadjuvantinė chemoterapija su pembrolizumabu (200 mg) arba placebas bei chirurginis gydymas, o po operacijos – 13 kursų adjuvantinio gydymo pembrolizumabu arba placebu. Operacija atlikta 20 sav. arba greičiau nuo pirmos vaisto dozės paskyrimo (jeigu skirti keturi neoadjuvantinio gydymo kursai) arba praėjus 4–8 sav. po paskutinės neoadjuvantinio vaisto dozės (jeigu skirti 1–3 gydymo kursai); jei chiruginė operacija at likta vėliau, tai buvo laikoma chirurginiu vėlavimu (operacijos atidėjimu). Adjuvantinis gydymas pradėtas praėjus 4–12 sav. po operacijos. Išgyvenamumas be įvykių vertintas tik operuotų pacientų atveju. Iš 397 dalyvių, kuriems skirtas pembrolizumabas, ir 400 dalyvių, gydytų placebu, chirurginis gydymas buvo atitinkamai taikytas 325 (82,1 proc.) ir 317 (79,4 proc.). Baigus rinkti duomenis 2023 m. liepos 10 d., nustatyta, kad operacija atidėta 4,9 proc. pembrolizumabo grupės ir 7,6 proc. placebo grupės pacientų; taip pat atitinkamai 38,9 proc. ir 28,4 proc. atvejų nustatyta mažesnė limfmazgių pažeidimo stadija; 78,8 proc. ir 75,1 proc. atvejų atlikta lobektomija, o 92,0 proc. ir 84,2 proc. atvejų – R0 rezekcija. Pembrolizumabas pagerino išgyvenamumą be įvykių nepriklausomai nuo ligos stadijos, limfmazgių pažeidimo būklės ir operacijos tipo, palyginti tik su adjuvantine chemoterapija, taip pat pagerino bendrąjį išgyvenamumą. Aštuoni pacientai (šeši gydyti su pembrolizumabu, du – placebu) mirė per 30 d. po operacijos dėl su chirurginiu gydymu susijusių nepageidaujamų reakcijų. Apibendrinant, neoadjuvantinis pembrolizumabo skyrimas nepabloginio chirurginio gydymo baigčių ir buvo susijęs su didesniu R0 rezekcijų skaičiumi. KEYNOTE-671 klinikinis tyrimas parodė, kad neoadjuvantinis gydymas pembrolizumabu kartu su chemoterapija cisplatinos pagrindu, vėliau taikant chirurginį ir adjuvantinį gydymą pembrolizumabu, reikšmingai pagerino išgyvenamumą be įvykių bei bendrą išgyvenamumą gydant ankstyvos stadijos nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį.