Centrinis necukrinis diabetas ir nėštumas. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

  • Gabija Baliukevičiūtė VU Medicinos fakultetas
  • Gintarė Naskauskienė VUL Santaros klinikų Endokrinologijos centras
  • Diana Ramašauskaitė VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centras
Reikšminiai žodžiai: centrinis necukrinis diabetas, nėštumas, desmopresinas

Santrauka

Necukrinis diabetas – tai retas endokrininės sistemos sutrikimas, nulemtas antidiuretinio hormono nepakankamumo ir pažeidžiantis vandens bei elektrolitų pusiausvyrą organizme. Straipsnyje pateikiamas centrinio necukrinio diabeto nėštumo laikotarpiu klinikinis atvejis, rodantis galimą nėštumo įtaką minėtam sutrikimui ir taikomą gydymą. Taip pat, remiantis literatūros duomenimis, vertinami centrinio necukrinio diabeto pasireiš- kimo nėštumo laikotarpiu savitumai, pacienčių gydymo bei jo veiksmingumo stebėsenos galimybės. Centrinio necukrinio diabeto diagnozė gali būti pirmą kartą nustatoma nėštumo laikotarpiu, visgi dažniau susiduriama su nėščiosiomis, patiriančiomis pregestacinio centrinio necukrinio diabeto paūmėjimą. Gydyti skiriamas sintetinis vazopresino analogas desmopresinas, teikiant pirmenybę jo poliežuvinei formai. Gydymo veiksmingumui vertinti svarbūs tokie klinikiniai požymiai, kaip padažnėjęs šlapinimasis, pakitusi šlapimo spalva, suintensyvėjęs troškulys, hipernatremijos sukeltas sąmonės sutrikimas, silpnumas arba traukuliai bei laboratoriniai rodikliai, vertinantys kraujo ir šlapimo osmoliališkumą, šlapimo santykinį tankį, natrio kiekį kraujo plazmoje. Klinikinėje praktikoje itin svarbi nėščiųjų stebėsena ir šios ligos diagnostika, nes gydymas yra labai paprastas, veiksmingas bei padedantis išvengti galimų komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui.

Publikuotas
2024-06-25
Sekcija
Profesinis tobulėjimas