Kaulų mineralizaciją gerinamosios priemonės osteoporozei gydyti

Santrauka

Osteoporozė – tai sisteminė liga, kuriai būdinga maža kaulų masė ir kaulinio audinio mikroarchitektūros pokyčiai, lemiantys kaulų trapumo ir lūžių rizikos padidėjimą. Ši liga dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms, ypač moterims, tačiau senstant populiacijai osteoporozė tampa viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Negydyta osteoporozė sukelia ne tik sunkius fizinius simptomus, bet ir paveikia psichosocialinį žmogaus gyvenimą – gebėjimą pasirūpinti kasdieniais savo poreikiais, pasitikėjimą savimi. Moterų kaulų retėjimo procesą gerokai paspartina menopauzė – dėl šios priežasties didelę sergančiųjų dalį sudaro 50–70 metų (pomenopauzinio amžiaus) moterys [1]. Osteoporoze suserga 1 iš 3 vyresnio nei 50 metų moteris ir 1 iš 5 tokio amžiaus vyrų [2]. Osteoporozės gydymas turi būti ilgalaikis, individualus, siekiant sumažinti netrauminių lūžių riziką, apsaugoti nuo naujų lūžių, stabilizuoti arba padidinti KMT. Specifinis gydymas derinamas su bendrosiomis kaulų mineralizaciją gerinančiomis priemonėmis