COVID-19 pandemijos laikotarpiu gimdžiusių moterų potrauminio streso simptomų raiška ir gimdymo patirtis Lietuvoje

Santrauka

Tyrimo tikslas. Vertinti COVID-19 pandemijos laikotarpiu gimdžiusių moterų potrauminio streso simptomų raišką bei atskleisti jų gimdymo patirtį. Tyrimo metodai. 2021 m. sausio–liepos mėn. atliktas vienmomentinis aprašomasis tyrimas. Į tyrimą buvo kviečiamos gyvą naujagimį pagimdžiusios pilnametės moterys, kurioms po gimdymo buvo praėję 1–12 mėn. Taikyta mišri tiriamųjų imties atranka. Kvietimai dalyvauti apklausoje

buvo išplatinti pagimdžiusias moteris vienijančiose „Facebook“ grupėse, Kauno klinikose ir LSMU Kauno ligoninės filiale P. Mažylio gimdymo namuose. Tyrime dalyvavo 753 moterys. Potrauminio streso simptomams vertinti naudota Sičio gimdymo traumų skalė, taip pat buvo pateikiami sociodemografiniai ir su gimdymu susiję klausimai. Tiriamosios turėjo galimybę atsakyti ir į atviro tipo klausimą apie COVID-19 pandemijos poveikį jų gimdymo patirčiai. Į šį klausimą savo nuomonę pateikė 381 moteris. Potrauminio streso simptomų skirtumai pagal sociodemografinius ir su gimdymu susijusius rodiklius buvo analizuojami naudojant Mano-Vitnio ir Kruskalio-Voliso testus. Ryšys tarp su gimdymu susijusių potrauminio streso simptomų ir santykio su sveikatos priežiūros specialistais bei vyru arba partneriu vertintas naudojant Spirmeno koreliacijos koeficientą. Kokybinių tyrimo duomenų analizei taikytas induktyviosios turinio analizės metodas. Rezultatai. Kiek daugiau nei ketvirtadalis moterų gimdymo metu jautė pavojų savo arba savo vaiko sveikatai ar gyvybei. Kiek daugiau nei du trečdaliai moterų po gimdymo jautė pasikartojančius neigiamos patirties išgyvenimus; beveik ketvirtadalis vengė su gimdymu susijusių prisiminimų. Kiek mažiau nei du trečdaliai jautė neigiamus su gimdymu susijusius jausmus, kaltino save ir aplinką dėl įvykių gimdymo metu, nesidomėjo veiklomis. Kiek daugiau nei pusė respondenčių per pastarąją savaitę jautėsi susijaudinusios. Beveik pusė tiriamųjų, patyrusių bent vieną iš potrauminio streso simptomų, jautė distresą ir neigiamą simptomų poveikį kasdieniam gyvenimui. Visus potrauminio streso sindromo diagnostikos kriterijus atitiko 7,97 proc. moterų. Geresnis santykis gimdymo metu su sveikatos priežiūros specialistų komanda ir vyru arba partneriu buvo susijęs su mažesniu potrauminio streso simptomų skaičiumi. Moterų gimdymo patirtis per COVID-19 pandemiją apibūdinta trimis temomis: socialinė izoliacija ir atskirtis; fizinė savijauta ir psichologinė būsena; bendravimas su sveikatos priežiūros specialistais. Išvada. Maždaug trys ketvirtadaliai COVID-19 pandemijos laikotarpiu gimdžiusių tiriamųjų per pastarąją savaitę nors kartą jautė bent vieną su gimdymu susijusį potrauminio streso simptomą ir apie keturi penktadaliai nors kartą per paskutinę savaitę jautė bent vieną bendrą potrauminio streso simptomą. Moterų gimdymo patirtis per COVID-19 pandemiją pasižymėjo atskirties jausmu, blogesne savijauta ir sveikatos priežiūros specialistų etinio bendravimo stygiumi.