Nėštumų ir gimdymų baigtys po pagalbinio apvaisinimo

Santrauka

Tyrimo tikslas. įvertinti moterų, pastojusių po pagalbinių apvaisinimo budų (PAB), neštumo, gimdymo eigą ir rezultatus bei išanalizuoti naujagimių baigtis. Tyrimo medžiaga ir metodai. 2016–2018 m. laikotarpiu retrospektyviai tirtos 427 pacientės, gimdžiusios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (toliau – Kauno klinikos), suskirstytos į tiriamąją (n=215) bei kontrolinę (n=212) grupes. Tiriamoji grupė – tai moterys pastojusios po PAB, kontrolinė grupė – tai atsitiktinai atrinktos savaime pastojusios moterys. Analizuoti neštumo, gimdymo eigos ir naujagimių buklės duomenys remiantis gimdymo registro, gimdymo knygų ir ligos istorijomis. Rezultatai. Daugiavaisiai neštumai PAB grupeje sudarė 37,7 proc., o kontrolinėje grupėje – 10,4 proc., p<0,001. Neštumo komplikacijų: preeklampsijos (lengvos, sunkios), neščiųjų hipertenzijos, neščiųjų diabeto dažnis tarp grupių reikšmingai nesiskyrė, p>0,05. Placentos patologijos (įaugusi placenta ir placentos pirmeiga) dažnesnės
PAB grupėje, atitinkamai – p=0,012 ir p=0,004. Priešlaikinio vaisiaus dangalų plyšimo dažnis tarp grupių nesiskyrė. Vaisiaus ydų dažniai abiejose grupėse nesiskyrė, p=0,302. Cezario pjūvio operacijų (CPO) dažnis didesnis PAB grupėje ir siekia 49,8 proc., p=0,016. Placentos atšokos dažnis grupėse nesiskyrė. Apgar balų vidurkis 1 ir 5 min. grupėse nesiskyrė, p1<0,994 ir p5<0,484, tačiau PAB grupėje buvo didesnis neišnešiotų naujagimių, p=0,015, vaisiaus augimo sulėtejimo (VAS), p=0,005 bei mažesnis stambių vaisių dažnis, p=0,005. Išvados. Svarbiausios su PAB susijusios komplikacijos yra daugiavaisiai neštumai, CPO, su placenta susijusios patologijos, priešlaikinis gimdymas, vaisiaus augimo sulėtėjimas.