Lietuvos akušerių-ginekologų patirtis, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientėms, turinčioms negalią

Santrauka

Tyrimo tikslas. Sužinoti Lietuvoje dirbančių gydytojų akušerių-ginekologų patirtį, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientėms, turinčioms negalią. Tyrimo metodai. Savanoriška anoniminė kiekybinė anketinė apklausa, adaptuota Lietuvai pagal standartines vertimo ir pritaikymo lietuvių kalbai ir kultūrai metodologines procedūras. Analizuoti 90 Lietuvos gydytojų akušerių-ginekologų pateikti duomenys. Rezultatai. Vidutinis respondentų darbo stažas – 23,5±1,308 metų. Didžioji dalis (86,7 proc., p<0,001) respondentų buvo teikę paslaugas neįgaliosioms, daugiau nei pusė jų susidūrė su bendravimo sunkumais (61,1 proc., p<0,02). Ilgesnis nei 21 metų darbo stažas šansų santykį dirbti su neįgaliomis pacientėmis didino 14 kartų (ŠS=14,3; 95 proc. PI 11,3–16,4). Beveik visi (94,5 proc.) apklaustieji teigė, jog mielai pataria neįgalioms moterims jų reprodukcinės ir seksualinės sveikatos klausimais, 70,9 proc. gydytojų atsakė, jog dažniausiai bendravimą tiesiogiai apsunkino pacientės negalia (p≤0,00001). Kaip statistiškai reikšmingus veiksnius, galinčius palengvinti darbą su neįgaliomis pacientėmis, gydytojai dažniausiai nurodė ilgesnį konsultacijai skirtą laiką ir papildomą asmenį, kuris padėtų bendrauti su paciente, – atitinkamai po 63,2 proc. ir 58,9 proc. Keturis iš penkių respondentų domintų seminarai apie pacienčių, turinčių negalią, sveikatos priežiūrą (78,9 proc., n=71, p<0,00001). Išvados. Didžioji dalis Lietuvoje dirbančių gydytojų akušerių-ginekologų konsultuoja neįgalias moteris jų reprodukcinės ir seksualinės sveikatos klausimais, tačiau trumpas konsultacijos laikas bei pagalbinio personalo stygius – kliūtys, kurioms įveikti būtinas sisteminis neįgaliųjų sveikatos priežiūros gerinimas.