Lietuvos akušerių-ginekologų patirtis, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientėms, turinčioms negalią

  • Rugilė Kančaitė LSMU Medicinos akademija
  • Kristina Jarienė LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinika
  • Algirdas Jaras LSMU MA Psichiatrijos klinika
Reikšminiai žodžiai: neįgaliosios, neįgalių pacientų sveikatos priežiūra, gydytojų patirtis

Santrauka

Tyrimo tikslas. Sužinoti Lietuvoje dirbančių gydytojų akušerių-ginekologų patirtį, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientėms, turinčioms negalią. Tyrimo metodai. Savanoriška anoniminė kiekybinė anketinė apklausa, adaptuota Lietuvai pagal standartines vertimo ir pritaikymo lietuvių kalbai ir kultūrai metodologines procedūras. Analizuoti 90 Lietuvos gydytojų akušerių-ginekologų pateikti duomenys. Rezultatai. Vidutinis respondentų darbo stažas – 23,5±1,308 metų. Didžioji dalis (86,7 proc., p<0,001) respondentų buvo teikę paslaugas neįgaliosioms, daugiau nei pusė jų susidūrė su bendravimo sunkumais (61,1 proc., p<0,02). Ilgesnis nei 21 metų darbo stažas šansų santykį dirbti su neįgaliomis pacientėmis didino 14 kartų (ŠS=14,3; 95 proc. PI 11,3–16,4). Beveik visi (94,5 proc.) apklaustieji teigė, jog mielai pataria neįgalioms moterims jų reprodukcinės ir seksualinės sveikatos klausimais, 70,9 proc. gydytojų atsakė, jog dažniausiai bendravimą tiesiogiai apsunkino pacientės negalia (p≤0,00001). Kaip statistiškai reikšmingus veiksnius, galinčius palengvinti darbą su neįgaliomis pacientėmis, gydytojai dažniausiai nurodė ilgesnį konsultacijai skirtą laiką ir papildomą asmenį, kuris padėtų bendrauti su paciente, – atitinkamai po 63,2 proc. ir 58,9 proc. Keturis iš penkių respondentų domintų seminarai apie pacienčių, turinčių negalią, sveikatos priežiūrą (78,9 proc., n=71, p<0,00001). Išvados. Didžioji dalis Lietuvoje dirbančių gydytojų akušerių-ginekologų konsultuoja neįgalias moteris jų reprodukcinės ir seksualinės sveikatos klausimais, tačiau trumpas konsultacijos laikas bei pagalbinio personalo stygius – kliūtys, kurioms įveikti būtinas sisteminis neįgaliųjų sveikatos priežiūros gerinimas.

 

Biografiniai duomenys

Rugilė Kančaitė, LSMU Medicinos akademija

LSMU MA Medicinos fakulteto VI kurso studentė, 2019–2020 mokslo metais ėjusi LSMU SMD Akušerijos ir ginekologijos būrelio pirmininkės pareigas. Domisi vaikų ir paauglių ginekologija, lytiškumo ugdymu, endokrinologine ginekologija.

Kristina Jarienė, LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinika

Gydytoja akušerė ginekologė, LSMU docentė. Domėjimosi kryptis – ginekologinė endokrinologija, gimdos kaklelio patologija, seksualinis smurtas, lytinis švietimas ir paauglių lytinė elgsena. LAGD gimdos kaklelio patologijos ir kolposkopijos sekcijos pirmininkė.

Algirdas Jaras, LSMU MA Psichiatrijos klinika

Gydytojas psichiatras, LSMU docentas, LSMU MA Psichiatrijos klinikos Psichiatrijos skyriaus vadovas. Klinikinės veiklos kryptys: psichikos sutrikimų ir somatinių ligų komorbidiškumas, paauglių savižudiškas elgesys.

Publikuotas
2021-03-25
Sekcija
Moksliniai darbai