Plaučių hipoplazija. Klinikinis atvejis

Vilma Ivanauskienė; Inga  Andrikytė; Saulė  Starkauskaitė; Meilė  Minkauskienė; Rasa  Tamelienė; Ilona  Aldakauskienė; Asta  Vinskaitė; Vaida  Jakaitytė Stočkuvienė

doi:10.37499/LAG.629

Vilma Ivanauskienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
Inga Andrikytė LSMU MA Neonatologijos klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
Saulė Starkauskaitė LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
prof.dr. Meilė Minkauskienė LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
prof.dr. Rasa Tamelienė LSMU MA Neonatologijos klinika, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
dr. Ilona Aldakauskienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, LSMU MA Neonatologijos klinika
Asta Vinskaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
Vaida Jakaitytė Stočkuvienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Reikšminiai žodžiai: Plaučių hipoplazija, ultragarsinis tyrimas, vaisiaus vandenų indeksas, priešlaikinis neišnešioto vaisiaus dangalų plyšimas, mechaninė plaučių ventiliacija, aukšto dažnio osciliacinė ventiliacija, inhaliuojamasis azoto monoksidas, neinvazinė teigiamo slėgio deguonies terapija, didelės tėkmės deguonies terapija

Santrauka

Straipsnio esmė – aprašyti antrinės plaučių hipoplazijos klinikinį atvejį ir apžvelgti mokslinės literatūros duomenis. Plaučių hipoplazija – tai visiškas arba dalinis plaučių audinio neišsivystymas. Normaliam plaučių audinio vystymuisi būtini vaisiaus kvėpavimo judesiai bei pakankamas vaisiaus vandenų kiekis. Naujagimiams, kuriems iš karto po gimimo atsirado sunkus kvėpavimo sutrikimas bei antenataliai nustatytas oligohidramnionas, diafragmos išvarža arba kitos priežastys, sąlygojančios mažą plaučių tūrį, reikėtų įtarti plaučių hipoplaziją. Straipsnyje pristatomas plaučių hipoplazijos klinikinis atvejis.