Prenatalinių ir ponatalinių sudėtingų įgimtų širdies ydų diagnozių skirtumai. Klinikinių atvejų serija ir literatūros apžvalga

Santrauka

Įgimtos širdies ydos – vienos dažniausiai diagnozuojamų raidos ydų, nustatomos 8–10 iš 1 000 kūdikių. Sudėtingų įgimtų širdies ydų diagnostika iki gimimo lemia mažesnį naujagimių sergamumą ir mirštamumą ankstyvuoju laikotarpiu. Įprastai vaisiaus širdies yda įtariama atrankinio vaisiaus ultragarsinio tyrimo metu, tikslinama atliekant detalųjį vaisiaus širdies ultragarsinį tyrimą. Vaisiaus stebėsena, gydymo taktika ir prognozė priklauso nuo teisingos ir išsamios diagnozės, todėl labai svarbu, kad vaisiaus echokardiografijos duomenys būtų kuo tikslesni. Vis dėlto, diagnostika išlieka sudėtinga dėl vaisiaus širdies ultragarsinio tyrimo specifikos, skirtingo prenatalinių ir ponatalinių ydų spektro hemodinamikos savitumų, kompleksinių ydų anatomijos sudėtingumo, ydų progresavimo galimybės nėštumo laikotarpiu, kai kuriais atvejais – gretutinių raidos ydų bei ligų. Straipsnyje išanalizuoti trys Vilniaus universiteto Santaros klinikose gydytų naujagimių, kuriems dar iki gimimo įtartos sudėtingos širdies ydos, klinikiniai atvejai (pasirinkti atvejai, kurių prenatalinė ir ponatalinė diagnozės skyrėsi). Palyginti sudėtingų įgimtų širdies ydų prenatalinės ir ponatalinės diagnozės panašumai ir skirtumai, įvertintas vaisiaus echokardiografijos tikslumas, atlikta literatūros apžvalga.