Nepageidaujamos reakcijos po skiepo nuo COVID–19 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose

  • Gabrielė Plungytė LSMU MA Šeimos medicinos klinika
  • Kamilė Žilinskienė LSMU MA Šeimos medicinos klinika
  • Jolanta Sauserienė LSMU MA Šeimos medicinos klinika
  • Leonas Valius LSMU MA Šeimos medicinos klinika
Reikšminiai žodžiai: nepageidaujamos reakcijos į skiepą, COVID–19 vakcinacija, Comirnaty vakcina

Santrauka

Skiepo nuo COVID–19 sukūrimo greitis tapo precedento neturinčiu reiškiniu medicinos istorijoje [7, 8]. Tiek klinikinių tyrimų metu, tiek pradėjus rizikos grupių asmenų skiepijimą, labai daug diskusijų kelia nepageidaujamos reakcijos, jų dažnis ir sunkumas. Žiniasklaidoje analizuojami sunkių sveikatos sutrikimų atvejai, siejami su skiepais, didina visuomenės baimę skiepytis, o oficiali Lietuvoje registruojamų nepageidaujamų reakcijų į skiepus statistika, galimai netiksli. Šiomis aplinkybėmis šeimos gydytojams labai svarbūs klinikinės praktikos mokslinių tyrimų duomenys, kurie leistų numatyti nepageidaujamas reakcijas pacientams bei veiksmingai jas valdyti. Tyrimo tikslas. Nustatyti nepageidaujamas reakcijas, jų pasireiškimo aplinkybes po COVID–19 skiepų. Tyrimo uždaviniai. 1. Nustatyti nepageidaujamų reakcijų į COVID–19 vakciną pasireiškimo laiką ir intensyvumą. 2. Įvertinti nepageidaujamų reakcijų įtaką darbingumui. Metodika. Tyrimas vykdytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikos) laikinai įkurtame vakcinavimo nuo COVID–19 centre 2021 m. vasario–kovo mėn. Tyrimo dalyviai: antrajai vakcinos dozei atvykę suaugusieji, informuoti apie tyrimo tikslą bei eigą, savanoriškai užpildę anoniminę anketą apie patirtas nepageidaujamas reakcijas po pirmosios vakcinos dozės. Anketą sudarė 20 įvairaus tipo klausimų, pateiktos pasireiškusių nepageidaujamų reakcijų vertinimo skalės su įverčiais nuo 1 (pasireiškė nežymiai) iki 5 (pasireiškė labai stipriai). Statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS 26.0 for Windows“ duomenų apdorojimo paketą. Rezultatai ir išvados. 1. Iš 4344 apklaustųjų simptomai po skiepo pasireiškė 2305 (53,1 proc.) (19,2 proc. vyrų ir 80,8 proc. moterų). 2. Daugiausia nepageidaujamų reiškinių po skiepo teigė jautę 25–34 metų amžiaus asmenys, iš jų – 46,3 proc. vyrų. Mažiausiai nepageidaujamų reiškinių patyrė vyresni nei 65 metų asmenys. 3. Po pirmosios vakcinos nebuvo nė vienos ūminės alerginės reakcijos į skiepą, į gydymo įstaigą, dėl tam tikrų simptomų po skiepo pasireiškimo, kreipėsi 4,8 proc. asmenų. 4. Dažniausias simptomas – skausmas injekcijos vietoje, pasireiškė 94,4 proc. asmenų, jautusių nepageidaujamą poveikį. Rečiausiai (≤1 proc.) pasireiškė kosulys, dusulys, viduriavimas, skonio ir uoslės praradimas. 5. Nedarbingi jautėsi 265 iš 2305 tiriamųjų, kuriems pasireiškė nepageidaujamos reakcijos po skiepo, moterys statistiškai reikšmingai dažniau jautėsi nedarbingos. Šis Lietuvoje pirmasis didelės imties tyrimas apie nepageidaujamas reakcijas į vakciną nuo COVID–19 parodė, kad nepageidaujamos reakcijos yra dažnos, tačiau dažniausiai lengvos, greitai praeinančios, tik retais atvejais trumpam sutrikdančios darbingumą arba reikalaujančios trumpalaikio nepageidaujamų simptomų slopinimo vaistais.

Publikuotas
2021-06-18