Nuo normoglikemijos iki cukrinio diabeto: metabolinio sindromo komponentų prognostinė vertė

  • Jūratė Pečeliūnienė VU MF Klinikinės medicinos instituto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika, VU MF Biomedicinos mokslų instituto Farmacijos centras
  • Laura Kazlauskienė Raseinių ligoninė
  • Irena Žukauskaitė VU FF Psichologijos institutas
  • Antanas Norkus LSMU Endokrinologijos institutas
Reikšminiai žodžiai: normoglikemija, prediabetas, 2 tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, prognostinė vertė, pirminė sveikatos priežiūra

Santrauka

Tyrimo tikslas. Įvertinti kuris iš metabolinio sindromo parametrų yra svarbiausias prognostiniu požiūriu, vertinant 2 tipo cukrinio diabeto (2 CD) išsivystymo tikimybę 10 metų laikotarpiu pirminės sveikatos priežiūros (PSP) pacientų imtyje. Metodika. 1105 PSP pacientams buvo atliktas alkio glikemijos tyrimas standartine metodika. 844 (424 vyrai ir 420 moterų), kuriems buvo nustatyta normoglikemija ir kurių amžius buvo ≥45 metai, buvo įtraukti į 10 metų trukmės prospektyvųjį tyrimą. Metabolinio sindromo parametrai buvo matuojami standartine metodika. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes, priklausomai nuo to, ar per 10 metų stebėsenos laikotarpį buvo nustatytas 2CD (I gr.), ar ne (II gr.). Statistinei analizei taikytas Stjudent (t) testas, logistinė regresinė analizė ir ROC kreivės analizė. Rezultatai. 10 metų laikotarpiu 168 pacientai mirė, 76 patyrė didžiuosius kardiovaskulinius įvykius, todėl jų duomenys nebuvo įtraukti į tolesnę analizę. 23 pacientams, kuriems išsivystė 2CD (11 moterų, 12 vyrų, amžius M = 59,9±8,1 metų), 577 pacientai (264 vyrai ir 313 moterų, amžius M = 60,7±9,1 metų; pagal amžių ir lytį abi grupės nesiskyrė p >0,05), po 10 metų turėjo normoglikemiją. 2CD susirgę pacientai turėjo tyrimo pradžioje aukštesnius alkio glikemijos rodiklius (5,46±0,43 mmol/l, palyginus su 5,27±0,44 mmol/l, p = 0,042), aukštesnius trigliceridų rodiklius (1,47±0,76 mmol/l, palyginus su 1,18±0,62 mmol/l, p = 0,035), mažesnius didelio tankio cholesterolio rodiklius (1,24±0,29  mmol/l, palyginus su 1,48±0,49 mmol/l, p = 0,022) ir didesnes juosmens apimties vertes (105,8±15,5 cm, palyginus su 92,6±12,03 cm, p<0,001). Logistinė regresinė analizė parodė, kad vienintelis 2CD prognostinis veiksnys buvo juosmens apimtis (p<0,001). ROC kreivė parodė, kad kritinė juosmens apimties vertė, prognozuojant 2CD, buvo 99,5 cm (AUC = 0,736, p<0,001) (jautrumas – 0,682, specifiškumas – 0,696). Išvados. Juosmens apimtis yra 2CD prognostinis veiksnys PSP pacientų imtyje. 2CD vystymasis yra susijęs su subtiliu gliukozės ir trigliceridų kiekio padidėjimu bei didelio tankio cholesterolio kiekio sumažėjimu kraujyje dar prieš diabeto diagnozę, netgi esant šiems kraujo rodikliams normos ribose, ką būtent svarbu stebėti šeimos gydytojo praktikoje, ypač tiems pacientams, kurių juosmens apimtis viršija kritinę – 99,5 cm vertę.

Publikuotas
2021-10-18