Muzikos terapijos poveikis motinų nerimui ir ryšio su neišnešiotu naujagimiu formavimuisi

Vita Rimienė; Rasa  Garunkštienė; Vilmantė  Aleksienė; Arūnas  Liubšys

doi:10.37499/LAG.1470

Vita Rimienė VU Medicinos fakultetas
Rasa Garunkštienė Vilniaus miesto klinikinė ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinika, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakultetas
Vilmantė Aleksienė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakultetas
Arūnas Liubšys Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centras

Reikšminiai žodžiai: muzikos terapija, neišnešioti naujagimiai, motinų gerovė

Santrauka

Tyrimo tikslas. Įvertinti muzikos terapijos (MT) poveikį neišnešiotų naujagimių (NN) motinų gerovei – patiriamo nerimo lygiui ir motinos bei naujagimio ryšiui. Metodai. Tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centro Naujagimių skyriuje. Motinoms, slaugančioms savo NN (vidutinis gestacinis amžius – 29 sav., gimimo svoris – 1 369 g), „kengūravimo“ metu taikyta MT. Motinos skatinamos atsipalaiduoti ir įsitraukti į niūniavimo ir dainavimo naujagimiui procesą. Atlikta MT taikymo kiekybinė analizė, naudojant Būsenos ir bruožo nerimo klausimyną, Motinos ir naujagimio ryšio skalę. Pasirinkta kvazieksperimentinė tyrimo strategija, lyginant duomenis prieš intervenciją ir po jos. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 19 motinų. Atliktos 92 MT sesijos. Dažniausiai tiriamosios dalyvavo keturiose (42 proc.) MT sesijose. Stebėta teigiama MT poveikio tendencija, nors statistiškai reikšmingas MT poveikis motinų nerimui, motinos ir naujagimio ryšiui nenustatytas. Išvados. Muzikos terapijos intervencijos, taikomos neišnešiotų naujagimių motinoms „kengūravimo“ metu, teigiamai veikia motinų gerovę – nustatyta nerimo mažėjimo bei geresnio motinos ir naujagimio ryšio formavimosi tendencija.