Pirmoji patirtis taikant folikulinės ir liuteininės fazės kiaušidžių stimuliaciją prieš pagalbinį apvaisinimą

Rūta Bartašienė; Laima  Maleckienė; Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė; Kamilė Bukšnytė; Eglė Drejerienė

doi:10.37499/LAG.1250

Rūta Bartašienė LSMU MA Medicinos fakultetas, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika, Reprodukcinės medicinos centras
Laima Maleckienė LSMU MA Medicinos fakultetas, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika, Reprodukcinės medicinos centras
Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė LSMU MA Medicinos fakultetas, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika, Reprodukcinės medicinos centras
Kamilė Bukšnytė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika, Reprodukcinės medicinos centras
Eglė Drejerienė LSMU MA Medicinos fakultetas, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika, Reprodukcinės medicinos centras

Reikšminiai žodžiai: kiaušidžių stimuliacija, DuoStim, oocitų aspiracija, pagalbinis apvaisinimas

Santrauka

Tyrimo tikslas. Įvertinti pacienčių, kurioms taikytas DuoStim kiaušidžių stimuliacijos būdas prieš pagalbinį apvaisinimą, stimuliacijos savitumus, laboratorinius pagalbinio apvaisinimo procedūrų rodiklius ir baigtis. Tyrimo metodai. Retrospektyvusis tyrimas atliktas Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre 2020–2022 m. Tiriamųjų grupę sudarė pacientės, kurioms prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą skirta kiaušidžių stimuliacija modifikuotu DuoStim būdu. Folikulų sinchronizavimui nuo liuteininės fazės vidurio skirtas geriamasis estradiolis, kiaušidžių stimuliacijai skirti gonadotropinai. Po stimuliacijos folikulinėje fazėje (FF) atlikta kiaušidžių punkcija ir kiaušialąsčių aspiracija, po to taikyta stimuliacija liuteininėje fazėje (LF), vėl atlikta kiaušidžių punkcija ir kiaušialąsčių aspiracija. Vertinta kiaušidžių stimuliacijos trukmė, gautų kiaušialąsčių skaičius, fertilizacijos rodikliai, blastocistų formavimasis, jų morfologinė kokybė. Po abiejų aspiracijų sukurti embrionai auginti iki blastocitų ir kriokonservuoti. Atšildyta blastocista įkelta į gimdą vėlesniame cikle, paruošus endometriumą estradiolio ir progesterono preparatais. Vertinti klinikinių nėštumų rodikliai bei nėštumų baigtys. Rezultatai. DuoStim kiaušidžių stimuliacija buvo taikyta 10 POSEIDON grupėms priskirtų moterų. Kiaušidžių stimuliacijos FF ir LF trukmė reikšmingai nesiskyrė (11,2 ir 11,3 d.; SN – 1,7 ir 2,2). Po stimuliacijos LF aspiruota daugiau kiaušialąsčių nei po FF (4,9 ir 2,8 oocitai; SN – 2,5 ir 0,98). Po stimuliacijos LF pastebėtas geresnis oocitų apvaisinimas, lyginant su FF (78,5 ir 60,8 proc.; SN – 26,6 ir 41,5), bei geresnis blastocistų formavimosi dažnis (40,7 ir 25 proc.; SN – 35,5 ir 33,5). Klinikinis nėštumas buvo nustatytas 6 iš 10 pacienčių, o gyvą naujagimį sėkmingai pagimdė 4 iš 10 pacienčių. Išvada. DuoStim kiaušidžių stimuliacijos būdas gali būti sėkmingai naudojamas nepalankios prognozės pacientėms, tikintis didesnio gaunamų kiaušialąsčių skaičiaus bei palankesnių PA procedūros rezultatų.