Prenatalinė parvoviruso B19 diagnostika ir gydymas. Klinikinis atvejis

Gabija Grežeckaitė; Kotryna Baltutytė; Edita Vabolienė

doi:10.37499/LAG.1618

Gabija Grežeckaitė LSMU MA Medicinos fakultetas
Kotryna Baltutytė LSMU MA Medicinos fakultetas
Edita Vabolienė LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinika

Reikšminiai žodžiai: parvovirusas B19, vaisiaus anemija, neimuninė vaisiaus vandenė

Santrauka

Parvoviruso B19 infekcija nėštumo laikotarpiu gali sukelti sunkią vaisiaus anemiją ir neimuninę vaisiaus vandenę. Ankstyva diagnostika, atliekant vidurinės smegenų arterijos (VSA) maksimalaus sistolinio kraujo tėkmės greičio (Vmaks.) Doplerio tyrimą, padeda laiku nustatyti vaisiaus anemiją ir skubiai atlikti intrauterininę transfuziją (IUT). Šiuo atveju IUT buvo veiksminga, nes sumažino vaisiaus anemijos laipsnį ir pagerino hemodinaminę būklę. Vėliau vaisiaus būklė buvo reguliariai stebima, o išnešiojus vaisių, sužadinus gimdymą pavyko išvengti komplikacijų ir užtikrinti gerą naujagimio būklę.