Skiepijimas nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos nėštumo laikotarpiu

  • Nioleta Stigienė VU MF Klinikinės medicinos institutas, Akušerijos ir ginekologijos klinika, VUL Santaros klinikos Akušerijos ir ginekologijos centras
  • Justina Stankovskaja VU MF Klinikinės medicinos institutas, Akušerijos ir ginekologijos klinika, VUL Santaros klinikos Akušerijos ir ginekologijos centras
  • Ieva Šiaudinytė VU MF Klinikinės medicinos institutas, Akušerijos ir ginekologijos klinika, VUL Santaros klinikos Akušerijos ir ginekologijos centras
DOI: https://doi.org/10.37499/LAG.35
Reikšminiai žodžiai: nėštumas, skiepai nuo žmogaus papilomos viruso, žmogaus papilomos virusas, skiepai

Santrauka

Santrauka. Pasaulyje gimdos kaklelio vežys užima ketvirtąją vietą tarp dažniausiai pasitaikančių vežio formų [1]. Profilaktinės patikros ir skiepai gali padėti išvengti šios ligos. Daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje, skiepai nuo žmogaus papilomos viruso yra įtraukti į privalomų skiepų kalendorių. Rekomenduojama skiepyti mergaites, kurios dar nėra pradejusios lytinio gyvenimo, tačiau pagrindiniai šių skiepų recipientai yra įvairaus vaisingo amžiaus moterys [2]. Tikimybė, kad atsitiktinai skiepų dozė bus suleista ankstyvame nėštumo laikotarpyje arba prieš pat pastojant, didėja. Pasaulio sveikatos organizacija pataria vengti skiepų nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) nėštumo laikotarpiu [3]. Straipsnyje apžvelgiami ir apibendrinami kelių pasaulyje atliktų tyrimų duomenys, kuriuose buvo nagrinejama skiepų nuo ŽPV – dvivalenčių Cervarix, keturvalenčių Silgard ir Gardasil bei devyniavalenčių Gardasil 9 – įtaka nėštumo eigai ir baigčiai. Juose nenustatyta, kad skiepai nuo ŽPV, suleisti besilaukiančiai moteriai arba prieš pastojima, didintų nepageidaujamų nėštumo baigčių ir vaisiaus raidos anomalijų rizika, tačiau klinikiniai tyrimai su neščiosiomis negalimi, todėl skiepų saugumas nėštumo laikotarpiu nėra galutinai nustatytas.

Publikuotas
2020-03-20
Numeris
T. 23 Nr. 1 (2020)
Sekcija
Profesinis tobulėjimas