Nėščiųjų ir gimdyvių hemorojus: dažnis, rizikos veiksniai, įtaka moterų gyvenimo kokybei, gydymas. Literatūros apžvalga

Diana Bužinskienė; Tomas Poškus

doi:10.37499/LAG.37

Diana Bužinskienė VU MF Klinikinės medicinos instituto Akušerijos ir ginekologijos klinika, VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centras
Tomas Poškus VU MF Klinikinės medicinos instituto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika, VUL Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centras

Reikšminiai žodžiai: hemorojus, perianalinė veninė trombozė, vidinis trombuotas (įstrigęs) hemorojus, nėštumas, gimdymas, dažnis, rizikos veiksniai, gydymas, gyvenimo kokybė

Santrauka

Santrauka. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti neščiųjų ir gimdyvių išangės patologijos dažnį, rizikos veiksnius, gydymo metodus bei šių ligų įtaką moterų gyvenimo kokybei. Išangės ligos (hemorojus ir išangės įplėša) tiek nėštumo metu, tiek laikotarpiu po gimdymo yra dažna patologija, kuriai vis dar stinga tiek koloproktologų, tiek akušerių-ginekologų dėmesio. Labai svarbu ištirti ir įvertinti šių ligų paplitimą ir rizikos veiksnius, jų ryšį su nėštumo ir gimdymo veiksniais, laiku šias ligas diagnozuoti ir gydyti bei atrasti priemonių, kaip jų išvengti, taip pagerinant moterų gyvenimo kokybę ne tik nėštumo ir gimdymo metu, bet ir laikotarpiu po gimdymo. Metodai. Mokslinės literaturos apžvalga, Europos ir JAV hemorojaus gydymo rekomendacijos. Rezultatai ir išvados. Nėštumo laikotarpiu hemorojaus simptomai atsiranda arba paūmėja iki 40 proc. moterų. Dažniausiai (daugiau nei 90 proc.) pasireiškia hemorojus. Dažniausiai hemorojus atsiranda trečiąjį nėštumo trečdalį ir 1–2 parą po gimdymo. Pagrindiniai hemorojaus rizikos
veiksniai: išangės ligos buvusio nėštumo ir gimdymo metu, vidurių užkietejimas nėštumo laikotarpiu, instrumentinis gimdymo būdas (vakuumine vaisiaus ekstrakcija ir replės), pailgejusi stangų laikotarpio trukmė bei stambus naujagimis. Išangės ligos pablogina neščiųjų ir gimdyvių gyvenimo kokybę. Perianalinė trombozė ir vidinis trombuotas (įstrigęs) hemorojus yra dažnos neščiųjų išangės ūminės būklės. Abi ligos pasireiškia gana intensyviu, staiga prasidedančiu skausmu ir priverčia pacientes greitai ieškoti gydytojo pagalbos. Šias pacientes rekomenduojama gydyti konservatyviai, skiriant adekvatų skausmo malšinimą, geriamuosius ir vietiškai vartojamus flavonoidų preparatus. Vienas dažniausiai vartojamų preparatų – tribenosido ir lidokaino derinys. Vaistas vartojamas tiesiosios žarnos kremo Tribenosidum 5 proc./Lidocainum 2 proc. ir žvakuciu Tribenosidum 400 mg/Lidocainum 40 mg pavidalo (http://www.vvkt.lt). Nėštumo laikotarpiu jis gali būti vartojamas nuo 4-ojo nėštumo mėnesio, vaistas neturėtų
būti vartojamas pirmąjį nėštumo trečdalį (http://www.vvkt.lt). Preparatą galima vartoti po gimdymo ir žindymo laikotarpiu (http://www.vvkt.lt). Visais atvejais rekomenduojama dozė negali būti viršyta. Vaistą reikėtų vartoti rytą ir vakare tol, kol ūminiai ligos požymiai išnyks, paprastai 7–10 dienų. Po to dozę galima sumažinti – vartoti vieną kartą per dieną ne ilgiau kaip tris savaites. Greta šio vaisto rekomenduojamos šiltos sėdimos vonelės, kurios, sumažindamos vidinio išangės rauko tonusą, gerina išangės audinių kraujotaką bei mažina skausmą. Išimtiniais perianalinės trombozės atvejais, jeigu mazgas labai didelis, galima atlikti trombektomija, tačiau dauguma chirurgijos vadovų šios intervencijos nerekomenduoja. Taip pat nerekomenduojamos chirurginės intervencijos esant vidinio
hemorojaus trombozei, nes tuomet didėja išangės rauku pažeidimo bei išangės stenozės rizika. Nesant ūminiu buklių, neščiųjų hemorojaus (kaip ir daugumos kitu chirurginių ligų) chirurginis gydymas atidedamas po nėštumo ir gimdymo, o dažniausiai – iki laktacijos periodo pabaigos.