Kiaušintakinio nėštumo gydymas metotreksatu LSMUL Kauno klinikose

Viktorija Ambroževičiūtė; Guoda Buržinskienė; Eglė Bartusevičienė; Dalia Regina Railaitė

doi:10.37499/LAG.570

Viktorija Ambroževičiūtė LSMU MA Akušerijos ginekologijos klinika
Guoda Buržinskienė LSMU MA Akušerijos ginekologijos klinika
Eglė Bartusevičienė LSMU MA Akušerijos ginekologijos klinika
Dalia Regina Railaitė LSMU MA Akušerijos ginekologijos klinika

Reikšminiai žodžiai: negimdinis nėštumas, kiaušintakinis nėštumas, negimdinio nėštumo gydymas, metotreksatas

Santrauka

Tyrimo tikslas. Nustatyti kiaušintakinio nėštumo gydymo metotreksatu rezultatus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Akušerijos ginekologijos klinikoje. Tyrimo metodai. Atlikta retrospektyvi Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos informacinės sistemos duomenų analizė. Analizuoti visi 2018–2019 m. diagnozuoti kiaušintakinio nėštumo atvejai, kai gydymui buvo skirtas metotreksatas (n=40). Buvo vertinti moterų demografiniai rodikliai, kiaušintakinio nėštumo rizikos veiksniai ir simptomai, ultragarsinio tyrimo radiniai, žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) kiekis, metotreksato dozių skaičius, gydymo veiksmingumas ir ar metotreksatas buvo skirtas pagal pastaruoju metu rekomenduojamus kriterijus. Rezultatai. Dažniausiai moteris buvo pirmą kartą pastojusi, vidutiniškai apie šeštą nėštumo savaitę besiskundžianti pilvo skausmu ir kraujavimu iš genitalijų, kuriai ultragarsinio tyrimo metu dažniausiai buvo matytas įvairaus dydžio, heterogeninės struktūros darinys gimdos priedų srityje. Dauguma atvejų (92,5 proc.) metotreksatas buvo skirtas pagal rekomenduojamus kriterijus. Iš viso 35 proc. moterų gydymo metotreksatu baigtis nežinoma. Kiaušintakinio nėštumo gydymas metotreksatu buvo veiksmingas 76,9 proc. atvejų. Trims iš keturių moterų (75 proc.) metotreksatas buvo skirtas vieną kartą, likusioms reikėjo antros dozės. Skubi operacija atlikta 23,1 proc. moterų, tačiau, kai metotreksatas skirtas pagal rekomenduojamus kriterijus, – 17,4 proc. moterų. Visos operacijos atliktos po pirmos vaisto dozės. Išvados. Kauno klinikose kiaušintakinio nėštumo gydymas metotreksatu buvo sėkmingas 76,9 proc. moterų. Nors rezultatai labai panašūs į mokslinėje literatūroje nurodomus duomenis, reikalingi tolesni perspektyvūs tyrimai.

Biografiniai duomenys

Viktorija Ambroževičiūtė, LSMU MA Akušerijos ginekologijos klinika

LSMU Kauno ligoninės P. Mažylio gimdymo namų gydytoja akušerė ginekologė.

Guoda Buržinskienė, LSMU MA Akušerijos ginekologijos klinika

LSMU MA Akušerijos ginekologijos klinikos gydytoja rezidentė.

Eglė Bartusevičienė, LSMU MA Akušerijos ginekologijos klinika

LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė, profesorė. Domėjimo sritys: uroginekologija, bendroji ir estetinė ginekologija.

Dalia Regina Railaitė, LSMU MA Akušerijos ginekologijos klinika

LSMU profesorė, Akušerijos ir ginekologijos rezidentūros programos koordinatorė, Akušerijos ir ginekologijos klinikos Uroginekologijos sektoriaus vadovė. 2002 m. apgynė daktaro disertaciją „Misoprostolio veiksmingumas sužadinant gimdos susitraukimus antrą nėštumo trimestrą“. Daugelio mokslinių straipsnių, vadovėlių autorė ir bendraautorė. Domėjimosi sritys: dubens dugno patologija, bendroji ginekologija, cezario pjūvio operacija.