Terapinės hipotermijos reikšmė išnešiotų naujagimių, patyrusių hipoksiją arba asfiksiją gimstant, atokiosioms baigtims

Santrauka

Tyrimo tikslas. Nustatyti terapinės hipotermijos (TH) reikšmę naujagimių, patyrusių hipoksiją arba asfiksiją gimstant, atokiosioms baigtims. Tyrimo metodai. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga naudojantis „PubMed“ (MEDLINE) ir ,,Cochrane“ bibliografinėmis medicininėmis duomenų bazėmis. Atrinkti straipsniai, nagrinėjantys terapinės hipotermijos dažnį bei įtaką išnešiotų naujagimių ankstyvosioms ir vėlyvosioms baigtims, kurie gimdami patyrė hipoksiją arba asfiksiją. Paieškai naudotos reikšminių žodžių kombinacijos anglų kalba: therapeutic hypothermia in neonates, neonatal cooling, hypoxic-ischemic encephalopathy and cooling, cooling asphyxiated newborns. Taip pat naudotas filtras: anglų kalba, straipsniai, ne senesni nei penkerių metų. Rezultatai. Įvykdžius sisteminę paiešką, į analizę įtraukti septyni viso teksto moksliniai straipsniai. Iš viso bendra tiriamųjų imtis buvo 2014 naujagimių. Į sisteminę analizę įtraukti straipsniai iš šių šalių: JAV, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Bosnijos ir Hercegovinos. Visuose tyrimuose analizuota TH reikšmė naujagimių, patyrusių perinatalinę asfiksiją (PA), atokiosioms baigtims. Taip pat visi tyrėjai aprašė, jog TH buvo taikyta visiems gaivintiems naujagimiams, atitikusiems atrankos kriterijus pagal protokolus. Išvados. Esant TH atrankos kriterijams, visiems naujagimiams, patyrusiems asfiksiją gimstant, skiriama TH. Ankstyvosios atokiosios baigtys naujagimių, kuriems buvo taikyta TH: mirtis, hipoksinė išeminė encefalopatija (HIE), traukuliai. Nuo 10,8 iki 32 proc. tiriamųjų mirė stacionare. Lengva HIE buvo nustatyta nuo 14,3 iki 16,9 proc. tiriamųjų, vidutinio sunkumo – nuo 52,1 iki 88 proc. tiriamųjų, sunki – nuo 12,1 iki 28,6 proc. tiriamųjų. Traukulių dažnis – nuo 17,9 iki 75,9 proc. atvejų. Ankstyvųjų baigčių dažnis, netaikant TH, reikšmingai nesiskyrė. Vėlyvosios atokiosios baigtys naujagimių, kuriems buvo taikyta TH: negalia, motorinės raidos sutrikimai, cerebrinis paralyžius (CP), klausos, regos, kalbos ir intelekto sutrikimai. Lengva negalia buvo nustatyta nuo 10 iki 21 proc., vidutinio sunkumo – nuo 1,3 iki 10 proc., sunki – nuo 11,5 iki 25 proc. atvejų. Motorinės raidos sutrikimų arba CP dažnis – nuo 11,9 iki 68,9 proc. Lengvų klausos sutrikimų dažnis – nuo 1 iki 98,6 proc., lengvų regos sutrikimų dažnis – nuo 4 iki 85,3 proc., lengvų kalbos sutrikimų dažnis – nuo 21 iki 74,3 proc. Vėlyvųjų baigčių dažnis, netaikant TH, reikšmingai nesiskyrė. Tik lengvų kalbos sutrikimų dažnis buvo reikšmingai mažesnis, o intelekto koeficientas buvo didesnis taikant TH.