Simptominis gimdos plyšimas – rizikos veiksniai ir komplikacijos

Raimonda Bykovaitė-Stankevičienė; Eglė Savukynė

doi:10.37499/LAG.869

Raimonda Bykovaitė-Stankevičienė LSMU, Medicinos akademija, Akušerijos ir ginekologijos klinika
Eglė Savukynė LSMU, Medicinos akademija, Akušerijos ir ginekologijos klinika

Reikšminiai žodžiai: gimdos plyšimas, gimdymas po cezario pjūvio operacijos, gimdymo sužadinimas, gimdymo veiklos skatinimas

Santrauka

Tikslas: įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų (KK) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje įvykusių gimdos plyšimų dažnį, nustatyti rizikos veiksnius, simptomus bei komplikacijas.

Metodika: tai retrospektyvinis tyrimas, kuriame analizuojami 2004 - 2019 metais LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje įvykę gimdos plyšimai. Atvejai buvo suskirstyti į visiškus (ang. - complete uterine rupture) ir dalinius (ang. - uterine scar dehiscence) plyšimus. Kontrolinę grupę sudaro visi tiriamuoju laikotarpiu vykę gimdymai šioje įstaigoje.

Rezultatai: 15 metų laikotarpiu LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdė 51525 moterys, 35 tiriamosioms įvyko gimdos plyšimas (22 visiški, 13 daliniai plyšimai). Bendras gimdos plyšimų dažnis yra 6,8 iš 10000 gimdymų. Esant randui gimdoje po vienos cezario pjūvio operacijos, gimdos plyšimo dažnis yra 44,4 iš 10000 gimdymų. Rando buvimas bei gimdymo veiklos skatinimas oksitocinu ar regioninis gimdymo skausmo malšinimas yra svarbiausi gimdos plyšimo rizikos veiksniai.

Išvados: Rizikos veiksniai gimdos plyšimui po vienos cezario pjūvio operacijos yra gimdymo veiklos skatinimas ir epidūrinis gimdymo nuskausminimas.