Gestacinio diabeto įtaka naujagimio žindymui ligoninėje ir pirmą gyvenimo mėnesį

Santrauka

Tyrimo tikslas. Įvertinti naujagimių, kurių motinos serga gestaciniu diabetu, žindymą po gimimo bei pirmą gyvenimo mėnesį. Tyrimo metodai. Atliktas perspektyvusis tyrimas, kurio metu tirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose 2021 m. 10–12 mėn. gimę išnešioti (≥ 37 sav.), sveiki 126 naujagimiai, kurių motinos, sergančios ir nesergančios GD bei neturinčios gretutinių ligų, galinčių veikti laktaciją, gimdė pirmą kartą. Naujagimiai buvo suskirstyti į dvi grupes: naujagimiai, kurių motinos serga GD (GD+), ir naujagimiai, kurių motinos neserga GD (GD-). Duomenys apie naujagimio maitinimą ligoninėje imti iš medicininės dokumentacijos „Naujagimio raidos istorija“. Naujagimio žindymas ir su tuo susiję sunkumai, praėjus keturioms savaitėms po gimimo, vertinti atlikus telefoninę motinų apklausą. Statistinė duomenų analizė atlikta „IBM SPSS Statistics“ programos 26.0 versija. Rezultatai. 40,5 proc. motinų sirgo GD, 59,5 proc. motinų nesirgo GD. Pirmą parą ligoninėje išimtinai MP buvo maitinami 83,6 proc. visų tiriamosios grupės naujagimių, reikšmingo skirtumo tarp GD+ ir GD- nenustatėme. Antrą parą GD+ grupės naujagimiai buvo reikšmingai rečiau žindomi (62 proc.) ir dažniau maitinami AM (38 proc.) nei GD- (atitinkamai – 81,3 proc. ir 13,3 proc.) (p = 0,002). GD+ grupės naujagimiai reikšmingai dažniau nei GD- buvo maitinami tik AM keturių savaičių amžiuje (p = 0,042). GD+ naujagimiai, kuriems ligoninėje reikėjo primaitinimo, keturių savaičių amžiuje reikšmingai dažniau buvo maitinami tik AM, rečiau – tik MP nei GD+, kuriems nereikėjo primaitinimo (p = 0.008). Primaitinimo priemonė (buteliukas arba žindymui draugiška priemonė) reikšmingos įtakos žindymo dažniui neturėjo. Dažniausia primaitinimo priežastis ligoninėje (64,3 proc.) ir keturių savaičių amžiuje buvo nepakankama laktacija (63,6 proc.). Analizuojant žindymo nutraukimo priežastis keturių savaičių amžiuje, nustatėme, kad GD+ grupės motinos reikšmingai dažniau nei GD- nutraukė žindymą dėl pažeistų spenelių. Išvados. GD sergančių motinų naujagimiai antrą gyvenimo parą bei keturių savaičių amžiuje reikšmingai dažniau buvo maitinami tik AM ir reikšmingai mažiau tik MP. Keturių savaičių amžiuje AM/AM+MP reikšmingai dažniau buvo maitinami naujagimiai, kurie buvo primaitinami po gimimo arba primaitinimui naudotas buteliukas. Tačiau GD+ naujagimiams reikšmingą įtaką maitinimo būdui keturių savaičių amžiuje turėjo primaitinimas AM po gimimo, bet ne primaitinimo priemonė. GD+ motinos reikšmingai dažniau nei GD- kaip žindymo nutraukimo priežastį minėjo skausmingus, pažeistus spenelius.