Neišnešiotų naujagimių nefrokalcinozės rizikos veiksniai. Retrospektyvusis tyrimas

  • Rasa Garunkštienė VUL Santaros klinikos Neonatologijos centras
  • Gabrielė Jonaitytė VU MF Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinika
  • Nijolė Drazdienė VU Medicinos fakultetas
Reikšminiai žodžiai: neišnešiotas naujagimis, nefrokalcinozė

Santrauka

Santrauka. Tikslas. Įvertinti neišnešiotų naujagimių nefrokalcinozės formavimosi rizikos veiksnius. Metodai. Retrospektyvusis tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centre, analizuoti 2017 m. sausio–spalio mėn. gydytų 77 neišnešiotų naujagimių duomenys. Nefrokalcinozė nustatyta ultragarsiniu tyrimu. Statistinė analizė atlikta SPSS programos 19 versija. Rezultatai. Nefrokalcinozė nustatyta 32,5 proc. atvejų. Didžiausios įtakos (kai p<0,05) nefrokalcinozės rizikai turejo šie veiksniai (tiriamoji ir kontrolinė grupė atitinkamai): mažesnis Apgar įvertis gimus po 1 min. (6,6 ir 7,1) ir po 5 min. (7,9 ir 8,1), gestacinis amžius (27+3 sav ir 28+6 sav.), gimimo svoris (1073,6 g ir 1335,7 g), atviras arterinis latakas (44 proc. ir 13,5 proc.), lėtine plaučių liga (48 proc. ir 17,3 proc.), ilgesnis  kvėpuojamosios terapijos poreikis (33,3 dienos ir 20,5 dienos) ir hospitalizacijos trukmė (67 dienos ir 53,8 dienos), didesnis šarminės fosfatazės kiekis kraujo serume (544 U/l ir 443,8 U/l). Išvados. Nefrokalcinozė dažniau formuojasi neišnešiotiems, sunkios buklės naujagimiams, kuriems yra ilgalaikis kvepuojamosios terapijos poreikis ir lėtinė plaučių liga, buklė komplikuojant atviram arteriniam latakui.

Publikuotas
2020-03-20
Sekcija
Moksliniai darbai